Energetikos rinką Europoje iškraipo „vertikaliai integruotos bendrovės“, vienose rankose išlaikančios energijos gamybą, tiekimą ir perdavimo tinklus. Todėl Europos komisarai veiksmingiausia priemone skaidriai energetikos rinkai sukurti paskelbė perdavimo tinklų atskyrimą. Dažniausiai ši priemonė vadinama ES atsaku į agresyvią ir nešvarią „Gazpromo“ politiką supirkti Europoje vamzdžius, kuriais teka rusiškos dujos, o vėliau naudotis politine ir ekonomine monopolininko galia.
Tačiau Europos Komisija vienodą principą diegia ne tik dujų, bet ir elektros sektoriui, nes ir dujos, ir elektra vienodai skiriasi nuo kitų prekių. Abi šios energijos rūšys yra neatsiejamos nuo tinklo eksploatavimo, jų neįmanoma kaupti arba tai daryti yra brangu. Ir dujomis, ir elektra rinkoje galima lengvai piktnaudžiauti. Dėl objektyvių priežasčių nuosavybė dabar sparčiau atskiriama ES elektros energijos sektoriuje, bet Europos Komisija neranda jokio įtikinamo argumento, pateisinančio skirtingą atskyrimo eigą šiuose dviejuose sektoriuose.
Oficialūs Lietuvos pareigūnai į dujų ir elektros vartotojų interesus žiūri iš kitos perspektyvos nei Europos biurokratai. Mūsiškiai mieliau naudojasi tų pačių vertikaliai integruotų bendrovių sufokusuota optika. Prieš susitikimą Liuksemburge Ūkio ministerija nusprendė, o Vyriausybė pritarė, kad Lietuva prašys išimties dėl dujų rinkos liberalizavimo.
Tiesa, Seimo Europos reikalų komitetas, pasirėmęs šalies Prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos nuomone, atmetė V.Navicko ir Vyriausybės ketinimus. „Ar mes norime didinti „Gazpromo“ įtaką Lietuvoje, prašydami išimčių?“ – reikšmingai klausė Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Valteris Baliukonis. „Jei Lietuva prašytų išimčių, ji ir toliau liktų neaiškioje, pilkoje zonoje, kurioje galioja nežinia kokios taisyklės, o laimi, be abejo, monopolininkas „Gazpromas“, – patarėjui pritarė Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius.
Būtų gražu ir reikšminga, jei būtų nuoseklu. Visi kovotojai su „Gazpromo“ įtaka nutylėjo, kad ši jų retorika negalioja elektros energijos rinkos liberalizavimui. Tas pats Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Seimo komitetas dar praėjusių metų gruodį nusprendė, kad Lietuva prašys išimties ES direktyvoje dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo tol, kol šalyje kuriama nacionalinio investuotojo bendrovė „įgyvendins naują infrastruktūros projektą“, kol bus „įveikta rinkos izoliacija“.
Įdomu, kad Ūkio ministerijos argumentaciją, neva išimties dėl dujų Lietuvai reikia, kol šalis išspręs rinkos izoliacijos problemą, A.Kubilius laiko niekuo nesusijusia su pačia direktyva, nes „jos laikymasis tiesiog reikštų, kad „Gazpromas“ būtų priverstas atverti galimybę kitiems rinkos žaidėjams naudotis Lietuvoje esančiais dujų vamzdynais“. Būdamas nuoseklus Europos reikalų komiteto pirmininkas turėtų ištarti ir antrą sakinio dalį: „... o „Leo LT“ būtų priverstas atverti galimybę kitiems rinkos žaidėjams naudotis Lietuvoje esančiais elektros tinklais.“
Bet ilgam iš Lietuvos išstumti kiti elektros rinkos žaidėjai neminimi. Kuo pagrįstas toks nenuoseklumas? Kokiais argumentais Briuselio valdininkams ir Lietuvos elektros vartotojams bus grindžiamas teiginys, kad nepriklausomas tinklų operatorius trukdytų nacionaliniam investuotojui statyti elektros tiltus ar atominę elektrinę?
Tenka manyti, kad šis bendruoju sutarimu (anonimiškai) be jokios atskirosios nuomonės priimtas Europos reikalų komiteto sprendimas nulemtas noro įtvirtinti privilegijuotą VST bendrovės, valdomos „VP dešimtuko“, padėtį.
A.Kubiliaus kolegos Seimo frakcijoje Kęstučio Čilinsko žodžiais tariant, „Leo LT“ sukurtas ne atominei elektrinei statyti, o elektros energijos perdavimo ir skirstomiesiems tinklams valdyti. Vyriausybė lemiamą dalį valstybės turimų ir būsimų tinklų atidavė į privačias dešimtuko rankas, o Seimas buvusio opozicijos lyderio vadovaujamo Europos reikalų (!) komiteto sprendimu apsaugojo tas rankas nuo europietiškos konkurencingumą galėjusios laiduoti priemonės.
Dviprasmiška konservatorių lyderio A.Kubiliaus laikysena „teoriškai neprasto, tik prastai realizuoto“ „Leo LT“ atžvilgiu elektros vartotojų teisių gynimą atiduoda į kitų už „amžiaus aferą“ nebalsavusių ar „beveik nebalsavusių“ opozicinių partijų t.y. „Tvarkos ir teisingumo“, rankas.
Ar Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, vienijančioje dešiniąsias politines jėgas ir mėginančioje patraukti visus nuo socdemų valdymo pavargusius rinkėjus, vyksta demokratiška diskusija dėl partijos požiūrio į Lietuvos elektros rinkos ateitį? Ar tie keturi ne pirmo ryškumo konservatoriai, kartu su K.Čilinsku pasirašę Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą,– tai diskusijos pradžia ar pabaiga?
Naujausiame „Atgimime“ taip pat skaitykite:
Misija neįmanoma 2008. Pagaminta LRT
Laura Gintalaitė
LRT neįgyvendina savo misijos, o ją prižiūrinti LRT Taryba – savo funkcijų. Visuomeninė televizija dėl reklamuotojų interesų aukoja kokybę. Prie tokių išvadų priėjo tęstinę televizijų padėties Lietuvoje stebėseną vykdęs žurnalistas Artūras Račas.
Rinkimai apkrėtė sunkia liga
Indrė Makaraitytė
Politikų prieš rinkimus geriau išvis nesiklausyti. Rinkimai taip veikia politikus, kad neretai gali pamanyti, jog vienas politikas – tai trys, o gal net keturi ir daugiau asmenų. Ypač mėgsta savigyrą dideliais, bet nebūtais ir nebūtinai įvykdysimais darbais menką galią turintys asmenys, nes juk tai būdas tapti galingesniems.
Kovotojai
Jonas Rubikas
Jeigu nori imituoti darbą visuomenės labui – skelbk kabinetinę–televizinę kovą pasaulio blogybėms.