Kemerovo pakraštyje yra Sebaldo Rutgerso garbei pavadinta gatvė, nors prieš pat Antrąjį pasaulinį karą jis paliko džiaugtis Rusijos pasiekimus kitiems ir grįžo į Nyderlandus, kur vadovavo ryšių su SSSR draugijoms.
Už mažiau kaip 10 km nuo kalnakasybos inžinieriaus vardo gatvės yra Lenino prospektas. Jame esančiame pramogų ir prekybos centre praėjusį sekmadienį žuvo 64 žmonės. Pagal oficialią versiją. Nes rusai ja netiki ir sako, kad žuvusių yra daugiau. Žmonės sudegė prekybos ir pramogų centre. Tarp jų – 41 vaikas. Kai kurie prieš mirdami spėjo paskambinti tėvams ir pasakyti, kad negali išeiti iš degančios kino salės, nes visos durys užrakintos.
Matyt, kad kas nors neįeitų be bilieto. Atrakinti kilus gaisrui niekas neatėjo.
Paskutinį kartą vienu kartu panašų žmonių skaičių srityje laidojo 2009 m. Tuomet daugiau kaip 90 angliakasių ir gelbėtojų žuvo per metano dujų sprogimus didžiausioje Rusijos anglies šachtoje. Gedulas visoje Rusijoje tąsyk nebuvo paskelbtas, tik Kemerovo srityje, ir tai sukėlė vietos gyventojų protestus.
Beveik 100 žuvusių žmonių Rusijos vadovams nepasirodė tiek svarbūs, kad dėl jų reikėtų skelbti valstybinį gedulą.
Šią savaitę Kemerovo srities gubernatorius A. Tulejevas – tas pats, kaip ir prieš dvidešimtį metų, tas pats, kuris kartą atsiėmė savo kandidatūrą rinkimuose komunisto G. Ziuganovo naudai – paskelbė, kad jis su pavaduotojais perves į fondą žuvusiųjų gaisre šeimoms vienos dienos uždarbį.
Žuvusiųjų pastate, kuriame neveikė priešgaisrinė signalizacija. Gubernatorius neatsiprašė į stichišką protesto mitingą Kemerove susirinkusių aukų artimųjų ir kitų miestiečių. Jis atsiprašė į miestą atskridusio Putino.
Nė vienas iš jų nesusitiko su gedinčiais ir protestuojančiais prieš valdžios korupciją ir apsileidimą žmonėmis. V. Putinas padėjo gėlių žuvusiems tuščioje aikštėje.
Gubernatorius A. Tulejevas filmuojant kameroms išvadino susirinkusius žmones „suvežtais politikuotojais“. Bet Rusijos televizijos apie tragediją informuoja šykščiai ir ne pirmuosiuose naujienų blokuose.
Prezidentas Putinas prieš tas pačias kameras pasakė: „Kalbame apie demografinę krizę, o čia štai netekome tiekos žmonių.“
Nuskambėjo panašiai kaip 2000 m., kai jis kalbėjo apie nuskendusiame povandeniniame laive uždususius jūreivius, taip ir nesulaukusius pagalbos, nors ją Rusijai siūlė bent kelios geriausią gelbėjimo techniką turinčios valstybės. Paklaustas, kas atsitiko, Putinas tuomet atsakė: „Laivas nuskendo.“
Rusijos žmonės siunčia korumpuotai valdžiai prakeiksmus ir dalydamiesi skausmu socialiniuose tinkluose pastebi, kad didelio žmonių skaičiaus gebėjimas kartu išgyventi tragediją yra vienas iš dalykų, darančių žmonių grupę bendra jų valstybe.
Jie sako, kad tuomet, kai Rusijos televizijos ir vyriausybė skiria Kemerovo tragedijai tiek dėmesio, kiek šaudymams kur nors Amerikoje, Kemerovo žmonės gali pasijusti nebe tos tautos dalimi.
Tuo metu dalis Lietuvos žmonių tuose pačiuose socialiniuose tinkluose piktinasi ne Putino režimo ir jo parankinių požiūriu į savo tautą, o tais, kas piktinasi jais. Iš tolo per cenzūruojamą televiziją dabartinę Rusiją mylėti paprasčiau, negu pačiam gyvenant šalyje, kuri pagal mirčių gaisruose skaičių yra 45-oje nuo viršaus vietoje. Iš 172. Lietuva, jei norite, 96-oje.
Žurnalistės Ritos Miliūtės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Vaizdo reportaže - tragedija Kemerovo prekybos centre.