Buvo ir baisesnių vaizdelių. Vokiečių šeima šv. Kalėdoms ant stalo deda iškeptą žiurkę, nes be Rashkos gi vokiečiai nebeturi ko valgyti.
Švedijoj ir Suomijoj – minus 40 ir daugiau. Net Lietuvoj tvoros pokši, bet nei fuhreris apie prišalusią vilko uodegą, anei videoklipų apie sušalusią Europą per Rashos TV. O kas atsitiko?
Rusų vilkas pats uodegą prišalo. Bukvaliai pagal fuhrerio vaipymąsi. Podolske be centrinio šildymo trečia para šąla 149 tūkst. orkų – pusė miesto, kurį nuo Kremliaus sienos skiria tik 36 km. Kaip skelbia Vieningoji budėtojų dispečerių tarnyba, nelaimė atsitiko po fabriko katilinės avarijos. Likimo ironija, tik be pirties: fabriko savininkė – vokietė, o direktorius orkas teismo dar iki šalčių nusprendė palaukti areštinėje.
Podolskas – ne išimtis. Tardymo komiteto supergenerolas Bastrykinas pavedė ištirti, kodėl Chimkuose, Solnečnogorske, Balašichoje ir Lobnoje – tai vis tos pačios Maskvos srities miestai, ne koks Sibiras – kelinta para be šilumos ir karšto vandens per speigus liko šimtai daugiaaukščių ir mokyklų bei darželių.
Chimkuose be šilumos ir karšto vandens – 20 000. A, tiesa, ką tik Lytkarine su 60 tūkst. gyventojų, sprogo vienintelė katilinė.
Sausio pradžioje rusiškų blokų laiptinių vaizdeliai pranoksta Holivudo fantastinius filmus. Kitą kartą, kai Putinas, pamiršęs šią žiemą, vėl ką nors kche-kche-kche apie vilko uodegą, Rashos propagandistams nebereikės chaltūrinti. Užteks parodyti ledų sukaustyto Podolsko ar Chimkų daugiabučio laiptinę ir suskelti, kad čia Berlynas.
Pirmosios karo žiemos Rashos fuhrerio strategija buvo sudaužyti raketomis Ukrainos infrastruktūrą taip, kad ukrainiečiai sušaltų namuose ir netektų valios priešintis agresijai. Ukrainiečiai nesušalo. Savo butuose šąla rusai, bergždžiai prašydami fuhrerio gauleiterių atvežti jiems malkų laužams.
O juk Moskovijos niekas dar nė karto nebombardavo taip, kaip jos armija Ukrainą kasdien. Generolas Šaltis, kuriuo pabandė bravūruoti orkų fuhreris, panašu, bus apsukęs haubicas į kitą pusę.
Trys tolimojo susisiekimo keleiviniai traukiniai, kuriuos po Naujųjų į trasą ištempė nauji lokomotyvai – importopakeitikliai, sugedo kažkur tarp taško A ir B. Per pirmąjį reisą.
Šimtai keleivių Jaroslavlio stotyje prieš kelias dienas išvis nesulaukė savo traukinių. Traukinio Samara-Sankt Peterburgas 15-o vagono keleiviai visus 1 800 km dardėjo nešildomame vagone spaudžiant 30 laipsnių šalčiui.
Kurske turtingi gamtos ištekliais rusai, gyvenantys, kaip jiems televizorius sako, daug geriau už pūvančių Vakarų žmogelius, daugiatūkstantinėje minioje mindė vieni kitus dėl pigių saldainių, kuriuos dalijo Žirinovskio įkurtos pseudopartijos skyrius.
Trijų milijoninių miestų – Jekaterinburgo, Čeliabinsko, Samaros ir Vilniaus dydžio Uljanovsko parduotuvėse neliko vištų. Anei šlaunelių, anei sparnelių. Išeitų, kad Putinas sėkmingai išsprendė amžinąją lygtį, kas buvo pirmas – višta ar kiaušinis. Moskovijos empirika įrodo, kad iš pradžių dingo kiaušiniai, o tik po to vištos.
Karo ekspertai vargsta skaičiuoja, kiek Moskovija per mėnesį praranda tankų, pabūklų ir raketų, kiek jų gali pasigaminti. Taiai svarbus karo faktorius. Kaip ir Šiaurės Korėjos ar Irano sviedinių bei raketų lendlizas Moskovijai, be kurių „antroji pasaulio armija“ jau būtų turėjusi tepti slides.
Tačiau kiaušinių ir vištų šlaunelių deficitas, kaip ir trūkinėjantys vamzdžiai bei sproginėjančios katilinės, yra gal net svarbesnis dėmuo už haubicas, tankus ir jų amuniciją. Sovietų sąjungos pabaiga irgi nuo to prasidėjo. Kaip sakydavo patys rusai, pi*diec prisėlino nepastebėtas.
Viskas eina pagal planą, kartoja fuhreris. Kiaušinių nėra, vištos prisakė rusams ilgai gyventi, vamzdžiai sproginėja, traukiniai stoja, lėktuvai nenori skraidyti, Belgorodas klykia iš siaubo. Mažai kas ten ir beprisimena, kad furherio planas buvo Kyjivas per tris dienas. Su Gazmanovo koncertu ir orkų karininkų vakarienėmis Kreščiatiko restoranuose.
Planas konvertuojasi į rublius. Iš Belgorodo – mauti pas pusbrolį į Irkutską, išgyventi speigą Podolske ir Chimkuose, o jei pasiseks, per pusmetį paimti kažkokią ten Avdijivką.
Centrinio šildymo vamzdžiai, kurie nekeisti nuo ankstyvojo Brežnevo laikų, trūkinėja. Dar senesnės katilinės sproginėja pamaskvėje. Kitąmet tokių bus dar daugiau. Mažai? Taip, be abejonių. Bet Rusijos imperijos avataro susinaikinimo laikrodis įjungtas, tik jo rodyklės sukasi daug lėčiau negu įprastų laikrodžių.
Todėl stipriausia fuhrerio plano dalis – ne jo griūvanti imperija, ne marodierių armija ir net ne Šiaurės Korėjos raketos. Vakarų myžčiotojai. Sankcijos neveikia, rusai puola, Amerika išdavė, Ukraina kontrpuolimas žlugo, vokiečiai pavargo nuo karo, it fuhrerio solovjovų prisukta treliuoja Vakarų žiniasklaida.
Sankcijos veikia, tik ne taip optimistiškai, kaip buvo skaičiuota. Vakarų skaičiuotojai skaičiavo labai paviršutiniškai ir, ko gero, nelabai moksliškai. Vertindami viską vakarietiško žmogaus mąstymu ir matu. O reikėjo skaičiuoti pagal ruso nemąstymą. Ir Rusijos ekonomiką.
Išskyrus GULAG, Rusija nieko per savo istoriją nėra pagaminusi. Naują pavogė, seną technologiją pirko. Pardavinėjo žaliavas. O žaliavų ekonomika po sankcijų presu gali atlaikyti ilgiau nei gaminių ir paslaugų ekonomika. Nes yra Kinija, Indija ir NATO išdavikas Erdoganas, kurie tų žaliavų, tegu ne visas, nupirks ir dar pamėtės sankcionuotų prekių.
Karas turi būti perkeltas į Rusijos teritoriją. Tą sufleruoja elementari karo strategija. Kol Belgorodas netaps panašiu į Mariupolį, o Brianskas į Bachmutą, rusai nesupras, kad tai jie patys ir jų fuhreris dėl visko kalti. Kuo greičiau rusai pajus karo sunkumus, tuo greičiau karas baigsis.
Karo nelaimėsi atakuodamas tik savo Krymą. Agresoriaus miestai turi degti, griūti, rusai turi kentėti, tapti pabėgėliais. Tik taip galima į jų galvas įkalti aksiomą – jei atvedėt į valdžią teroristų mafijozių gaują, kuri užpuolė taikią kaimynę, jei žudote ukrainiečius, žinokit, kad už tai jus bombarduos. Tapsit benamiais. Net jei kaip papūgos kartosite, kad politika nesidomit.
Neperkėlus karo į Rusijos teritoriją, užmigsim sankcijų veikimo belaukdami. Tam, kad Rusijos imperijos avataras griūdamas neprispaustų šiltai sėdinčių mūsų, vakariečių, užpakalių, Ukrainai reikia „Taurus“ ir kitų raketų. Smogti Rusijos strateginių bombonešių aerodronams, geležinkelio stotims, oro uostams ir karo gamykloms. Pamatysit, kaip greitai ims veikti sankcijos.
Orkas pats, be lapės klastos, įkišo uodegą į eketę. Šąla. Vilko fašisto uodegos temperatūrą palaiko tik tai, kad ES pernai Ukrainai patiekė mažiau artilerijos sviedinių nei Pietų Korėja. O amerikiečiai iki abramsų ir F-16 ėjo kaip ežys mielių. Nedavė to, ką turi ir gali duoti.
Šalk, šalk, orko uodega, šalk.
