Ligtolines dvi konservatorių valdžias pribaigė perdėm socialistinis požiūris į pinigus. O jei visai tiksliai, valdininko panieka žmonėms, kurie pinigus uždirba ne iš valdžios malonės, o tik savo galvos, prakaito ir laisvalaikio bei poilsio sąskaita.
Vagnoriaus vyriausybė skelbė „žiaurias akcijas“ verslui. Pusmetį skiedė, kad Rusijos defoltas nedaro jokios įtakos šalies ūkiui. Kad nekiltų panika, mandriai teisinosi po fiasko. Panašiai kaip dabar orkai seka pasakas mažiemus, kad Krymo tiltą apgins dūmų uždanga, nes Ukrainos raketoms ims akis graužti. Krizė atėjo su skambučiais.
Kubiliaus vyriausybė per naktį įvykdė mokesčių perversmą, kuriuo ir dabar šalis kartais dar atsiriaugi. Seimo konservatoriai ir liberalai už perversmą tada balsavo kaip Moskovijos dūmoje – neskaitę nei ką keičia, nei kas iš to išeis.
Ši Vyriausybė irgi lipa ant grėblio. Ne tokio dramatiško kaip Kubiliaus. Greičiau lėkšta Vagnoriaus „žiaurios akcijos“ kopija. Tikslas – atimti iš vienų mažutėlių, tų, kurie turi kiek daugiau, nes dirba neskaičiuodami valandų, tarp jų ir rašytojų, vertėjų, tapytojų, mokslininkų, architektų, ir primesti kelis eurus tiems, kuriems visada dėl visko kalta valdže.
Tris konservatorių valdžias vienija jos veikėjų neklystamumo dogma ir pasipūtimas. Nenoras išgirsti. Netgi klausytis. Bet kuris kritikas – lobistas. Taigi priešas, kurį reikia sunaikinti. Vakarų kairieji baigia nuo to pagyti. Mūsų dešiniesiems zaraza įsimetė kaip lytiniu keliu plintanti liga.
Konservatorių valdžioms tai kainavo brangiai. 2000-ųjų Seime konservatorių sumažėjo iki 9, o jų sąjungininkai krikdemai išvis dingo iš Seimo. Ne toks skaudus pralaimėjimas konservatorius ištiko 2012-aisiais, ir kas žino, jei ne beatodairiškas naktinis mokesčių perversmas, kuris neva išgelbėjo Lietuvą, gal konservatoriai būtų išsaugoję valdžią.
Šūvis sau į koją buvo toks, kad jau per kitą kadenciją konservatoriai antrąkart galėjo netekti pagrindinės dešiniosios partijos statuso. Išgelbėjo atsitiktinumas – liberalų lyderio E.Masiulio dėžutė su 106 K.
Socialdemokratams ir kitiems kairiesiems, po konservatorių gavusiems valdžią, lieka tik pupsėti. Socialistų pagrindinį darbą – didinti mokesčius – jau būna padarę konservatoriai ir prie jų prisišlieję liberalai. Dvi kadencijos katinėliui ant pečiaus garantuotos.
Pamirštas faktas – pirmoji mokesčius smarkiai sumažinusi valdžia buvo socialdemokrato Kirkilo kairiųjų Vyriausybė. Sumažino GPM nuo 33 iki 27 proc.
Kam konservatoriams vėl lipti ant grėblio? Kai nėra nei pasaulinės, nei vietinės finansų krizės, kuo ne be pagrindo galėjo teisintis Kubilius?
54 verslo ir profesinės asociacijos, kurių interesai stačiai priešingi, kreipėsi į Seimo frakcijas, ragindamos atmesti siūlymus didinti mokesčius. Už jų plius minus 0,5 mln. žmonių. Dirbančių. Balsuojančių. Daug konservatorių ir liberalų šalininkų. Reikia turėti itin stiprių argumentų, kad pjautum tokią politinę šaką, ant kurios tupi.
Ką biudžetui duos konservatorių trumpieji? Jei tai milijardai, lieka nusiimti kepurę. Pinigų valstybei reikia – gynybai, gydytojams ir mokytojams, kurie prie šitos valdžios galutinai baigia išsibėgioti. Kiek Kauno tarybos gyvulių ūkyje neblogai prasisukusios finansų ministrės gyvulių ūkio reforma duos valstybei?
Finansų ministrė: „Aukštų pajamų apmokestinimas duos plius 64 mln. eurų. Padidinti mokesčiai individualistams, kurių efektas bus vertinamas po trejų metų, – 112 mln. eurų.“
Viso labo 176 milijonai. O triukšmo už milijardus. Ir dėl tiek reikia paleisti volą, po kuriuo per rinkimus kitąmet guls konservatorių partija?
Kas biudžetui tie 176 mln. eurų? Galima palyginti: vakcinoms pirkti kadenciją baigianti Skvernelio valdžia prieš trejus metus numatė 125 mln. eurų. Jei Skvernelis būtų mąstęs kaip Skaistė, privalėjo griebtis mokesčių reformos, nes per pandemiją dar reikėjo ir verslą remti, ir tuos pačius individualistus nuo bado gelbėti.
Niekas dėl tokio mizerio mokesčių reformos nepradeda. Konservatoriai bando kapoti lietuviškus ilguosius į daug smulkių gabalėlių. Kam ta kebeknė? Dažniausias jų argumentas „už“ – socialinis teisingumas. Pasirodo, reforma skirta pajamų nelygybei mažinti.
Žiūrint iš praktinės politikos varpinės, vaizdelis nekoks: konservatoriai atims iš savo ir liberalų rinkėjų gabalą pinigų, kad įtiktų tiems rinkėjams, kurie balsuoja už ką tik nori, – Uspaskichą, Paksą, Vėgėlę, maršistus ir rašistus, bet niekad nebalsavo ir nebalsuos už konservatorius ar liberalus.
To reikalauja morali politika?
Vis tiek galai nesueina. Pajamų nelygybė nėra mažinama daužant vidurinę klasę. Kuri dar ir tokia trapi. Amerikoje tuo tikslu apmokestinami milijonieriai ir smarkiai – nekilnojamasis turtas.
Konservatoriai, kaip Leninas, eina kitu keliu. Jie atima iš tų, kurie kažką turi tik savo prakaito ir papildomų darbo valandų sąskaita, kad atiduotų tiems, kurie – nepabijokim to pasakyti – neretai tiesiog nenori dirbti ir uždirbti. Nori gauti.
O kaip su Lukašenkos mošenskiais, maustantiems Lietuvą dėl mokesčių? Su matijošaičiais, kurie Sovietsko teisme apgynė teisę gaminti sovietines sosiskas? Jei ne žurnalistai, valdžia net nežinotų, kad tokių mošenskių apskritai esama. O kiek tokių mošenskių Lietuvos žemė nešioja?
Bet mošenskius reikia pagauti už rankos. To nei šita, nei ankstesnės valdžios nė nebandė daryti. Per sunku. Talento reikia. Geriau jau talentus papildomai apmokestinti – pakapoti jų ilguosius sidabrinius, ir, žiūrėk, net 176 mln. eurų daugiau.
Popieriuje. Kritikai sako, kad realiai gali išeiti mažiau. Tegu ir triskart suinteresuoti, ne be logikos jų teiginiai. Galų gale, jei 176 mln. eurų po trejų metų ir bus, ką tai pakeis? Valstybei reikia papildomo milijardo kito.
O jei taip, reikia atvirai pasakyti, kad su tais mokesčiais valstybė nebepaveža. O gal ir mokesčiai trukdo pavežti. Reikia mokesčius keisti arba didinti visiems, o ne pinklinti apie teisybę.
Apskritai tai socialinio teisingumo lozungas yra politinė konservatorių ir liberalų iškrypimo forma, artima mazochizmui. Konservatizmo ideologija draudžia net bandyti ką nors keisti, jei nesi šimtu procentų įsitikinęs, kad po to bus geriau.
Konservatorių bandymas prilipinti ant kregždučių socialinį teisingumą – tiek pat politiškai sėkmingas, kaip ir bandymas dviem vienas kitą vis dar mylintiems šimtamečiams pradėti kūdikį lytiniu keliu. Palikit socialinio teisingumą socialdemokratams. Jiems teisėtai priklauso. Tegu anie ir skaldo malkas.
O anądien šitą mokesčių reformą kaip karikatūrą įrėmino išlindęs faktas: kitąmet, taigi jau įsigaliojus naujiems mokesčiams, Užsienio reikalų ministerija daliai tarnautojų žada mokėti tik nuo 553 iki 910 eurų. Minimali alga bus 924 eurai.
Vyriausybė ant balto žirgo trejus metus lėkė laukais didindama MMA. Bet pati kažkodėl nenori gyventi pagal kitiems brukamą socialinį teisingumą. Tai kas dėsis po mokesčių reformos, jei su MMA didinimu ne paskutinėje iš ministerijų – jai vadovauja konservatorių lyderis – toks teisingumo šūdas gaunas?
