Bet kad ir kiek tas didžių karo vyrų konfliktas būtų įdomus mums ir karui, Lietuvą labiau turėtų dominti tai, ką galima vadinti nauja Zalužno karo formule. Ką Zalužnas pasakė CNN tokio, kad Valstybės gynimo taryba turėtų rinktis į neeilinį posėdį permąstyti doktriną, kurią mūsų tvarkingi, bet ne itin kūrybiški generolai sudėliojo dar ichtiozaurų eroje?
Skaitom. Zalužnas sako, kad karo paveikslas pasikeitė. Ukrainai reikia prisitaikyti prie sumažėjusios Vakarų paramos ir dar labiau susikoncentruoti į naujas technologijas. Pagrindinė kariuomenės strategijos, jos formų ir būdų pokyčių priežastis – ginkluotės ir technikos plėtra, o pirmiausia masinis bepiločių sistemų panaudojimas.
Ukrainos karo patirtis sako, kad vos ne pagrindiniu būdu įgyti persvarą tapo visas arsenalas palyginti pigių ir itin efektyvių greitai išplėtojamų naujųjų technologijų. Tai leis laimėti mokslinį, technologinį-taktinį mūšį, o drauge sutaupys Ukrainos ir jos partnerių išteklių.
Būtinybė iš esmės padidinti bepiločių sistemų ir kitų naujausių technologinių sistemų naudojimą paveiks karo mūšius, o tai keis Ukrainoskariuomenės struktūrą (sic!). Padės įgyti persvarą ore, keis žvalgybą, stebėjimą ir logistiką. Padidins kariuomenės mobilumą ir sukaustys priešą.
Iš pirmo žvilgsnio, sako Zalužnas, tai karo klasika, bet tik iš pirmo, nes pasikeitė karo priemonės, o senosios priemonės vis labiau lieka tik Ukrainos kariuomenės svajonė.
Generolas vardija svarbiausias naujo karo lauko operacijas – priešo ekonomikos potencialo sumažinimo; visiškos izoliacijos ir išsekinimo, robotizuotos paieškos-smūgio operacijos, robotizuotos krizinio rajono kontrolės; psichologinės operacijos suduodant smūgius, bekontaktės gynybinės technologinės operacijos.
Šioms operacijoms, kurių tik daugės, reikia naujos organizacinės struktūros. Keičiasi ir gynybinių, ir puolamųjų operacijų planavimas, katras nebegali būti linijinis ir šabloniškas.
Bepiločiai ir kitos naujausios technologijos didins bekonktaktį karo veiksmų skaičių, o tai mažins žmonių ir technikos nuostolius, mažins tradicinių priešo naikinimo priemonių būtinybę, leis kariauti su ribotu sunkiosios technikos kiekiu.
Be abejo, sako Zalužnas, priešas ieškos priešnuodžių. Todėl reikia sukurti naują valstybinę technologinio perginklavimo sistemą, kurioje būtų mokslas, gamyba, personalo parengimas, lankstus finansavimas ir logistika. Tam Ukrainai reikia 5 mėnesių.
Zalužno apibendrinimu, šįmet Ukraina turi 1) sukurti gynybos pajėgų aprūpinimo aukštosiomis technologijomis sistemą; 2) įdiegti naują karinių operacijų rengimo ir vykdymo filosofiją; 3) per trumpiausią laiką įvaldyti naujas kovines galimybes.
Nė vienos ašaros dėl artilerijos amunicijos stygiaus. Generolas neprašo abramsų anei leopardų. Ką Zalužnas sako apie tankus? Nieko. Tankus galima nujausti, bet ir ta nuojauta – ne tankų gerbėjų naudai: „Bepiločiai ir kitos naujausios technologijos leis kariauti su ribotu sunkiosios technikos kiekiu.“
Karas patvirtina Zalužno viziją. Neturėdama laivyno Ukraina paskandino dar vieną orkų raketnešį. Reicho Juodosios jūros laivynas praktiškai išjungtas. Du pigūs kelių pepiločių smūgiai Ustj Lugo ir Tuapsės naftos eksporto terminalams sausį sumažino Rusijos benzino eksportą trečdaliu, o juk tai tik sausio antros pusės smūgiai.
Regis, Ukrainos kariuomenė užčiuopė naują reicho COG (center of gravity – traukos centras). Jei anksčiau COG klaidingai laikyta gyvoji jėga (užmušti kuo daugiau kareivių, siekiant paveikti rusų liaudies nuotaikas), dabar COG – taikiniai, kuriuos išvedus iš rikiuotės, būtų pakirsti reicho finansai.
Smarkiai išplėsta taikinių geografija. Padažnėjo smūgių. Rusai neturi galimybių apsaugoti visų objektų, Ukrainos žvalgyba leido smogti tiksliai ten, kur skauda, o įrangai atstatyti reikia laiko.
Zalužno formulė rodo, kad jo Generalinis štabas suvokia, kaip smarkiai, keičiantis karo priemonėms, keičiasi karo laukas. Užtenka paskaityti paskutines tris Zalužno išvadas. Matymas – anaiptol ne taktinio lygio.
Tai, kas anksčiau lėmė puolimo sėkmę, prarado reikšmę. Jei praeityje tankai naudoti kaip smogiamasis kumštis – į (kontr)puolimą metamas batalionas, 30-50 tankų, gal ir brigada, dabar pačius tankus reikia saugoti toliau nuo fronto, nes jie tapo itin pažeidžiami.
Klausimas VGT – ar Lietuvos generolai mato, kaip pasikeitė mūšio laukas? Zalužno tekstas baksnoja į tai, kad tankų vaidmuo sumenko ir kitaip nebebus. Karo robotizacijos laikas. Pramonė tą laiką pražiopsojo, nes priklauso nuo kariuomenių užsakymų. Kadangi ilgai nebuvo tokio lygio karo, verslas prisitaikė prie generolų pageidavimų step by step.
Tankus, kurie yra itin brangus ginklas, privalu įvertinti per sąnaudų ir efektyvumo prizmę. Iš principo Zalužnas, nors ir netiesiogiai, sako, kad naujų, pigesnių priemonių panaudojimas leidžia spręsti šaudmenų ir ugnies trūkumo problemą itin efektyviai – mažesnėmis sąnaudomis ir minimaliu kareivių metimu į ugnies liniją.
Už 2 mlrd. eurų galima be proto daug padaryti iš to, apie ką kalba Zalužnas. Apie tai ką tik delfi.lt rašė Ukrainos laisvę ginantis savanoris A.Kumpis: „Išleidę 2 mlrd. eurų, visų metų gynybos biudžetą, po penkerių metų galbūt turėsime keliasdešimt tankų, ir tai nebūtinai yra blogai, tačiau kuo ginsimės, jei priešas mūsų sienas peržengs anksčiau? Politikai ramina: „Darysime viską vienu metu.“. Tikrai, viską vienu metu ir be jokių prioritetų? Be didelės sėkmės čia tikrai neišsiversi.“
Zalužnas siūlo visiškai keisti kariavimo ir karinio apmokymo filosofiją. Atsisakyti seno, stereotipinio mąstymo. Pagal jo modelį technologijos laimi prieš tradiciją. Lietuvos generolai, o paskui juos ir VGT, pasirinko seną gerą e2-e4. Be improvizacijų, kūrybiškumo. Su ilgom pirkimų procedūrom. Bijoma visko, kas neparašyta vadovėlyje, neaprobuota NATO.
Kūrybiškumo peilis – baimė suklysti. Zalužnas suka kitu keliu – keičia mūšio lauką. Nes yra priverstas išgyventi. Kodėl niekas nekalba apie tai, kiek automobilių reikia kare? Ne šimtų, o tūkstan
ių džipų. Ukrainos patirtis: džipo galiojimas kare – iki 2 mėnesių. Kodėl kariuomenei nepradėjus pirkti džipų, ką sufleruoja karo pamoka? Tas pats su mikroautobusais. Kroviniams, dronų komandoms. Tinka ir prieštankinei ginkluotei, sunkiesiems kulkosvaidžiams montuoti, gabenti sužeistuosius.
Zalužno karo formulė – svarbesnė net už tai, atleis jį Zelenskis ar ne. Zalužnas yra generolas vizionierius. Tiesą sakant, dėl to jį greičiausiai Zelenskis galų gale ir atleis.
Politikams, jei tai ne Churchillis, o Churchillio batai visiems po jo, išskyrus Reaganą ir Tchatcher, keliais numeriais per dideli, nereikia generolų vizionierių. Politikams, kurie svajoja leisti kadenciją tykiai, diena po dienos, reikia tokių, kurie sumuš pušnimis ir subliaus „Jawoll!“
