Vilniaus viešojo transporto įmonė, siekdama deramai pasitikti NATO viršūnių susitikimą, partijai ir Vyriausybei raportavo, kad samito dienomis į sostinės gatves neišleis nukaršusių senelių – partaigenosės Chruščiovo eroje pirktų troleibusų.
Kad Lietuvai būtų geriau. O per 5 000 aukštųjų svečių, jų pagalbininkų ir reporterių neišsinarintų akių Vilniaus gatvėse pamatę vis dar pasitaikančių transporto trūkumų. Užteks, kad aukštieji svečiai galės stebėtis gausiais Vilniaus šiferio stogais ir vis dar pasitaikančiais lauko tualetais. Kas, savaime suprantama, nė iš tolo baisumu neprilygsta troleibusams karšinčiams.
Vilniaus visuomenė, išskyrus kelis etatinius pašaipūnus, kuriems visada viskas blogai ir kurie moka tik kritikuoti, o patys nieko nedaro, kad per NATO samitą Lietuva pasirodytų iš gerosios pusės, iš esmės teigiamai priėmė šią Vilniaus viešojo transporto galvų iniciatyvą.
Kai kurių baigiančių amželį senųjų vilniečių atmintyje iškilo nuostabus jų jaunystės įvykis – 1957-ųjų liepą Maskvoje atidarytas VI pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis.
Nors nei „Pravda“, nei „Tiesa“ anuomet to nerašė, jie būktai girdėję, kad prieš tą svarbų visam socialistiniam lageriui įvykį Chrušiovas įsakė išvalyti Maskvą nuo visų bekojų ir berankių karo invalidų, dardančių ant mažų ratukų reicho sostinės tratuarais ir kaulijančių išmaldos.
Stalinas vieną kitą šimtą tūkstančių tų karo suluošintų vyrų jau buvo nuskandinęs ir sušaudęs, bet pajutę Chruščiovo dalinį atšilimą likusieji, katrų būta milijonų, vėl tuntais šmirinėjo socreicho sostinės gatvėmis, darydami joms tokią pat gėdą kaip senieji „Škoda“ troleibusai dabar Vilniui.
Partijai įsakius karo invalidai per kelias dienas buvo išmėžti iš Maskvos. Nekurie atsidūrė net Norilske. Kur ypač ilgos ir šaltos žiemos.
Todėl turėtume būti smarkiai pozityvūs, nes kuo aiškiausiai viskas eina į gera – pas mus gatvėse vis dar pasitaiko tik neįgalių troleibusų, kuriais sostinės senjorai masiškai darda į kolektyvinius sodus pavasarį ir poliklinikas rudenį.
Draugą Chruščiovą nuvertęs Brežnevas prieš olimpiadą jo triuką su karo invalidais pakartojo atitinkamai išvalydamas Maskvą nuo benamių ir prostitučių.
Būta ir kitų sektinų sovietų know-how, apie kuriuos ypač gerai mena SA rekrūtai, supakuoti į tarnybą „pavyzdinėse“ Maskvos reicho divizijose. Katrose pavyzdys buvo rodomas dieną naktį kaunantis su tokia gamtos sėjama buržuazine netvarka kaip žolės išdegimas vasarą ar netolygus lapuočių medžių lapų kritimas pulko teritorijoje stojus rudeniui.
Tie lapai, kurie kenkdami sovietų reicho ginkluotosioms pajėgoms, sumanydavo nukristi per anksti, vadų įsakymu kareivių būdavo skubiai raišiojami atgal ant šakų. Nelaiku nuvytusi ar išdegusi žolė buvo čia pat dažoma žaliai.
Pritaikyti kitą smarkų tikrovės pagerinimo metodą, kaip antai tualetus aprūpinti parodomuoju tualetiniu popierium, katrą socreichas išrado kur tai apie 1967-uosius, ir katras iki pat reicho žlugimo išliko vis dar pasitaikančiu trūkumu, prieš partijos ir vyriausybės vadų vizitą į „Inkaro“ fabriką ar pavyzdinį vaikų darželį, po to, esant galimybei, ritinėlius surenkant atgal, Vilniaus valdžia negalės.
Lietuva seniai tapo šalimi, kurioje šikpopierio į valias. Nebevagia asmeniniam vartojimui patenkinti.
Bet nederėtų lengvabūdiškai atmesti minties prieš samitą žaliai padažyti išdegusią žolę. Katrą po Šimašiaus ilgakasių pievų ėmus negailestingai pjauti ištiko toks negerumas. Taip, kaip nebuvo atsisakyta pagerinti gatvių būklės NATO viršūnių judėjimo kryptimis.
Lietuva tebėra šalis, kurioje miestų gatvės asfaltuojamos ne tada, kai jose atsiranda duobių, o tik tada, kai reikia pasirodyti prieš kokį karalių ar, kaip dabar, NATO viršūnes. Partija ir vyriausybė, sekdama ano reicho tradicija, skyrė pinigų Vilniui perasfaltuoti. Vilniaus valdžia įsisavino pinigus NATO bosų didžiojo susirinkimo proga. Kauno meras-asfaltas pavydi.
Koja kojon su tradicija žengė ir labiau pažengę mūsų sąjungininkai. Specialiai NATO viršūnių susitikimui Vokietija šalia Vilniaus išskleidė „Patriot“ oro gynybos sistemos bateriją. Ispanija dislokuos NASAMS. Lenkija specialiai tam reikalui atsiųs specpajėgų būrį ar net kuopą.
Nors Lenkijos brigada Lietuvai būtų neprošal ilgesniam laikui, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui lenkų nindzės susipakuos daiktus ir grįš namo. Bundesveras susirinks ir išsiveš į faterlandą „Patriot“, Ispanija – NASAMS. Vilnių, kaip ir anksčiau, budriai saugos tik bausmę troleibusų parke atlikę senieji „Škoda“ troleibusai.
Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Vilniaus viešojo transporto įmonė, siekdama deramai pasitikti NATO viršūnių susitikimą, partijai ir vyriausybei raportavo, jog samito dienomis į sostinės gatves neišleis nukaršusių senelių troleibusų, rusų vierchai per TV džiūgavo pagaliau tiksliai paleidę raketą į Kramatorsko piceriją. Ukrainietė motina laidojo tos rusų raketos užmuštas keturiolikos metų dvynes.
Tą pačią dieną, kai mums gyvybės ar mirties klausimas buvo kaip apsaugoti NATO viršūnių akis nuo aprūdijusių troleibusų, iš Zaporižės atominės elektrinės išsidangino okupantų paskirti jėgainės gauleiteriai. Panašiai rusai nešė autus ir prieš Kachovkos užtvankos išsprogdinimą. Rusų kareiviai užminavo atominius reaktorius. Ukrainos ekspertai svarstė galimas sprogimo pasekmes.
Paryžiuje, Marselyje ir Lione tądien kilo masinės riaušės. Laukiniai iš tos pačios orkų giminės ketvirta para padeginėja automobilius, policijos ir valdžios pastatus. Sudegintos ir apiplėštos parduotuvės, restoranai ir kavinės, šimtai sužeistų policininkų, milijonai išgąsčio apimtų žmonių.
O Palangos kavinėje – kur tai matyta – už telefono įkrovimą statistiniam lietuviui išrašė sąskaitą. Dar gerai, kad žolės dažyti prieš samitą nereikės. Lietus kelinta diena laisto Vilnių. Būtų taip gera ir jauku, jei ne ta sąskaita už telefono įkrovimą ir žiaurios šaltibarščių kainos basanovkėje.
