Skrydį sugalvojo ir įvykdė Švedijos viešųjų ryšių ir reklamos firma „Studio Total“. Jų tikslas buvo atkreipti pasaulio dėmesį į žodžio laisvę ir žmogaus teises Baltarusijoje. Tam firma skyrė apie 1 mln. Švedų kronų (apie 400 000 Lt), o pasiruošimas truko beveik metus. Jie kartas nuo karto surengia kokią nors skambią akciją.
Du darbuotojai, Tomas Mazetti ir Hannah Lina Frey, baigė pilotų kursus Švedijoje. Skrydžiui pasirinko vienmotorį „Jodel“ ir juo atskrido į Pociūnų aerodromą šalia Prienų. Niekam čia apie kelionės tikslus nepasakojo, minėjo galbūt dar skrisiantys į Latviją ir Estiją. Kaip pavyko sužinoti, kameras, kurios filmavo skrydį iki Minsko, jie nusipirko nuvažiavę į Kauną. „Studio Total“ įkūrėjas Peras Cromwellis lydėjo savo dviejų kolegų pilotuojamą lėktuvą važiuodamas automobiliu per Baltarusiją.
Liepos 3 d. Baltarusijoje iškilmingai paminėta Lukašenkos parinkta Nepriklausomybės diena. Kaip rašo P. Cromwellis atvirame laiške Lukašenkai, viską apie Baltarusijos oro apsaugą jis rado „Wikipedijoje“ ir žinojo, kad tai žiaurus, bet labai blogai veikiantis mechanizmas, labiausiai pritaikytas paradams ir žmonių gąsdinimui. Neseniai A.Lukašenka gyrėsi, jog jis užtikrinęs Baltarusijos gynybos efektyvumą. Oro gynybos sistema kainavo 20 mlrd. eurų, ir švedai pasiryžo nuvainikuoti ją drauge su visa diktatoriaus sistema, gerai suvokdami pavojų savo gyvybėms. Jie žinojo, kad A. Lukašenkos oro pajėgos 1995 m. yra numušusios užklydusį iš Lenkijos oro balioną su dviem pilotais. Lėktuvą lydėjusio automobilio paskirtis buvo ne tik nufilmuoti skrydžio epizodus, bet ir skubėti į pagalbą, jei juos numuštų baltarusiai.
Švedai startavo iš Pociūnų ankstų liepos 4 d. rytą, nepranešę skrydžio plano. Tvarka yra tokia, kad skrendant į kitą valstybę ne vėliau kaip prieš pusvalandį privaloma pateikti skrydžio planą, o tada – pirmyn. Bet tai nėra būtina, jei neišskrendi iš Lietuvos teritorijos. Tokiu atveju užtenka nemokamu ir visą parą veikiančiu telefono numeriu pranešti kariškiams, kokiu lėktuvu bus skrendama. Be to, nuolat kontroliuojama yra erdvė virš oro uostų bei 15 km ruožas palei valstybės sieną. Į ją planuojant skristi privaloma paduoti skrydžio planą prieš pusvalandį, jei turi atsakiklį lėktuve; ir prieš parą ar dvi, jei atsakiklio neturi.
Neseniai buvo nutikimas, kai lietuvių pilotas mėgėjas, parskrisdamas į Pociūnus iš Lenkijos, virš Vištyčio nuklydo nuo kurso, kelis šimtus metrų įskrido į Rusijos oro erdvę ir buvo Lietuvos radarų užfiksuotas kertantis Rusijos – Lietuvos, o ne Lenkijos – Lietuvos sieną, kaip buvo nurodyta jo skrydžio plane. Marijampolės teismas pilotui už šį pažeidimą skyrė 300 litų baudą.
Švedai pripažįsta, jog jie padarė pažeidimą, tačiau, lygindami jį su žmogaus teisių pažeidimais Baltarusijoje, laiko jį nereikšmingu. „Jei galėtume ką nors padaryti, būdami su gėrimo taure Švedijoje, būtų puiku, tačiau tai neturėtų tokio efekto,“ - sako akcijos rengėjai.
Efekto jie sulaukė, bet ne tokio, kaip tikėjosi. Daugiausia buvo svarstoma, ar tikrai lėktuvas skrido iki Minsko, bet ne apie demokratinius judėjimus Baltarusijoje. Mat „Studio Total“ yra pagarsėjusi pokštais. Vieną iš jų jie iškrėtė praėjusią žiemą.
Jie paleido antį, kad Vienoje atidaromas pirmasis pasaulyje taikomojo seksualumo koledžas. Jos rektore būsianti praeityje garsi švedų erotikos žvaigždė. Akcijos metu ji buvo nepasiekiama jokiems žurnalistams. Sukurtoje koledžo internetinėje svetainėje nurodyta, jog bus dėstoma sekso pozos, glostymo technika, anatomijos ypatybės. Baigiant studentų lauksiąs egzaminas. Kurso kaina – 1 400 eurų. Naujieną apie koledžą Austrijoje perskaitė virš 300 mln. žmonių visame pasaulyje. Viena JAV televizijos kompanija jau planavo filmuoti koledže realybės šou.
Tokio tipo išdaigos sukėlė daug abejonių, ar meškiukų desantas nėra dar vienas suvaidintas pokštas. Lėktuvą pilotavęs T.Mazetti sako, jog galima juokauti dėl sekso mokyklos, bet kova už laisvą žodį Baltarusijoje nėra juokai. Dabar, kai įvykis išaugo iki diplomatinio karo tarp Baltarusijos ir Švedijos, jis nusprendė šiuo metu susilaikyti nuo bet kokių komentarų apie savo žygį.
Kada liepos 4 d. ankstų rytą „Jodel“ pakilo iš Pociūnų, jį užfiksavo VĮ „Oro navigacija“ radarai ir su pertrūkiais jį matė iki Šalčininkų apylinkių. Po to lėktuvas dingęs ir vėl atsiradęs ten pat po maždaug pusantros valandos. Šiuos duomenis rugpjūčio 9 d. paskelbė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, pasielgdamas europietiškai atvirai, nors kiek pavėluotai. Kitą dieną po šio skrydžio, liepos 5 d., kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis patvirtino BNS, kad liepos 4 d. buvo fiksuotas oro erdvės taisyklių pažeidimas. Baltarusiai tada neigė ir sakė, jog visi meškiukų desanto įrodymai yra montažas. Po trijų savaičių A. Lukašenka pats pripažino, jog toks skrydis iki pat Minsko buvo.
Kreipiuosi į P. Cromwellį, kad išsklaidytų mano abejones. Ir jis mielai paaiškina, jog jų plano ašis buvo kuo trumpiau užsibūti Baltarusijos oro erdvėje. Todėl žemėlapyje jie nusižiūrėjo Eišiškių iškyšulį, kuris giliausiai įeina į Baltarusiją. Būtent tenai jų lėktuvas kirtęs Lietuvos – Baltarusijos sieną. Per ten jis ir grįžo atgal maždaug po 1 val. 20 min. Neturiu pagrindo abejoti jo pasakojimu.
Lėktuvu skrido apie 800 pliušinių meškiukų su parašiutais. Į letenėles jiems buvo įdėti plakatai anglų ir gudų kalbomis „Free speech now“, „Meškiukai reikalauja laikytis žmogaus teisių Baltarusijoje“ ir panašūs. Pliušinių meškiukų idėja kilo sužinojus apie studentų Minske akciją vasario mėnesį, kada jie atnešė tokių meškiukų su plakatais prie miesto vykdomojo komiteto ir sustatė ten sniege. Akcijos organizatoriai buvo nubausti po 10 parų arešto.
Dalį meškiukų švedai pažėrė virš Ivenčiaus miesto apie 70 km nuo Minsko. Pasiekus sostinę, ausinėse pasigirdo dispečerio balsas rusiškai. Iš visko, ką jis kalbėjo, jie suprato tik viena – Minsk-1. Tai senojo Minsko oro uosto pavadinimas. Reiškia, jie lėktuvą užfiksavo. Nors pilotai rusiškai nesuprato, intonacijos skambėjo nedraugiškai ir net grėsmingai. Jie pabėrė meškiukų desantą virš miesto ir pasuko atgal. Nervai buvo įtempti. Taip skraidyti – tai lyg žaisti rusišką ruletę.
Jie tikrai neplanavo berti meškiukus virš prezidento rūmų, suprasdami, jog ten žemai skrendantį lėktuvą tikrai gali numušti papildomos apsaugos priemonės. Rizikos buvo su kaupu vien pasiekti Minską be leidimo. Normalioje valstybėje skraidantiems ne pagal taisykles būtų grėsęs priverstinis nutupdymas ir bauda, o Baltarusijoje viskas priklauso nuo neprognozuojamo A.Lukašenkos sprendimo: nutupdys ar numuš, skirs baudą ar pasodins ilgiems metams į kalėjimą.
Galbūt lėktuvą apsaugojo švediškos registracijos ženklai ant fuzeliažo. Tai, kas neįprasta, gyvenantiems izoliacijoje kelia nerimą. Diktatūrai ir jos ramsčiams sunku suvokti, kokioje judėjimo laisvėje gyvena ES šalys. Kažkas nesuveikė išliaupsintoje sistemoje, ir lėktuvas sveikas ir nepersekiotas vėl įskrido į Lietuvą. A. Lukašenka, jautrus ir paranojiškas kaip visi diktatoriai, pasijuto lyg gavęs antausį nuo pliušinio meškiuko.
Atgavęs amą, jis puolė ieškoti, kas kaltas, kad batka visam pasauliui buvo išstatytas pajuokai. Kadangi diktatoriai galvoja, jog jų metodai yra vienintelis būdas tvarkyti valstybę, jie visada įsivaizduoja, jog ir kitos šalys lygiai taip pat tvarkosi, tik jos daugiau plepa apie žmogaus laisvę ir teises. Jam sunku įsivaizduoti, jog Švedijos valdžia nepersekioja privačių nesmurtinių iniciatyvų, jam turbūt galvoje netelpa, kad Lietuvoje privatūs lėktuvai bei jų pilotai nestebimi pro padidinamąjį stiklą visų specialiųjų tarnybų. Todėl jo akyse kalta ir Švedija, ir Lietuva. Nėra taip blogai, jei drauge su tokia valstybe kaip Švedija už europietiško elgesio standartus Lietuvą kaltina paskutinis Europos diktatorius.
Palikime sutrikusią A.Lukašenkos kariauną, žvilgsniu palydinčią švedų „Jodel“ per sieną. Prie įvykių, kurie įvyko arba neįvyko po to, kai lėktuvas vėl atsidūrė Lietuvoje, grįšime kitame rašinyje šia tema.