aA
Dėka maždaug 50 milijardų dolerių, kurie buvo investuoti į 1988 m. įsteigtos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) veiklą ir jos viešinimą, visi, abejojantys IPCC raporto Santrauka, yra tiesiog „klimato neigėjai“, arba „klimato kaitos neigėjai“ ir ideologiškai nuspalvinami taip, kaip inkvizicija spalvindavo eretikus. Rūsčiausiai jie vadinami tiesiog „neigėjais“ (deniers).
Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Didysis blogis kapitalistas

Tačiau nėra mokslinio ginčo dėl klimato kaitos. Yra ginčas dėl apimties ir dėl priežasčių. Nereikia būti mokslininku, kad suprastum, jog pagrindinė klimato savybė yra kaita: jis niekada nebūna toks pats, jis šyla, šąla, vėl šyla nesuskaičiuojama sinusoide nuo pat žemės atmosferos atsiradimo.

Maždaug iki dešimto XX a. dešimtmečio klimatologai laikėsi nuomonės, kad klimatas vėsta, o laikraščių antraštės skelbė pavojų dėl artėjančio naujo ledynmečio. 1979 m. buvo rašoma, kad nuo 1940 m. temperatūra krito 0,2 laipsnio, o per XXI a. kris iki 1 laipsnio; išgelbėti galėtų iškastinio kuro deginimas, didinantis CO2 kiekį atmosferoje.

Dešimto dešimtmečio pradžioje subyrėjo sovietų blokas, kuriame idėjiškiausi kairuoliai iki paskutinių dienų matė kovos prieš kapitalizmą tvirtovę.

Tada ėmė rastis priešingas požiūris, kad žemė vis tik šyla. Jis iškart turėjo stiprų ideologinį pagrindą: kalti yra kapitalistai – gamyklų savininkai, automobilių ir lėktuvų gamintojai, anglies, naftos ir dujų kompanijos.

Iš kur radosi 97 proc.?

2004 m. amerikietė mokslo istorikė Naomi Oreskes žurnale „Science“ nuomonių skiltyje paskelbė trumpą tekstą apie 928 mokslinių straipsnių iš 1993–2003 m. santraukas, kuriose yra žodžiai „globali klimato kaita“.

75 proc. „tiesiogiai arba netiesiogiai“ pripažino žmogaus įtaką klimato kaitai, o 25 proc. nepasisakė šiuo klausimu. Nerašoma, kiek autorių teigė, kad žmogaus įtaka kelia pavojų. Straipsnio tikslas buvo patvirtinti jame minimos IPCC poziciją. Vėliau išleistoje knygoje ji atskleidė, kad tiesiogiai žmogaus įtaką pripažino tik 25 proc. jos tirtų tekstų.

2009 m. Ilinojaus universiteto studentė Maggie Kendall Zimmerman, vadovaujama Peterio Dorano, uždavė du klausimus 10 257 žemę tiriantiems mokslininkams. Atsakymus gavo iš 3146. Klausimai buvo:

1. Ar pasaulyje temperatūra kyla, ar krenta, ar lieka ta pati, lyginant su 19 a.?

2. Ar žmogaus aktyvumas yra svarbus veiksnys, įtakojantis globalios temperatūros pokyčius?

Nereikia būti mokslininku, kad suprastum, jog pagrindinė klimato savybė yra kaita: jis niekada nebūna toks pats, jis šyla, šąla, vėl šyla nesuskaičiuojama sinusoide nuo pat žemės atmosferos atsiradimo.
Ramūnas Bogdanas


Iš tikrųjų net skeptiškai dėl IPCC peršamos išvados nusiteikę mokslininkai atsakytų teigiamai į abu klausimus (į antrą klausimą „taip“ atsakė 82 proc., bet neaišku, ar jie žmogaus aktyvumą laiko pavojingu veiksniu; neaišku, ar aktyvumas reiškia iškastinio kuro deginimą, ar kelių tiesimus, miestų augimą, žemės ūkio plėtrą ar miškų kirtimą).

Šiedu tyrėjai atrinko 77 mokslininkus, kurie daugiau nei pusę savo darbų buvo skyrę klimato kaitai. Iš jų 75 į antrą klausimą atsakė „taip“.

Taip iš šios studijos gimė teiginys apie 97 proc. konsensusą, – nors imtis labai maža, o klausimas labai neapibrėžtas.

2013 m. skaičių 97 proc. sutvirtino fizikos bakalauras iš Australijos Johnas Cookas, su grupe draugų peržvelgęs 11 944 straipsnių santraukas iš 1991–2011 m. pagal N. Oreskes metodą. Jis patvirtino, jog 97,1 proc. tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįsta žmogaus įtaką atšilimui.

Nors toks teiginys neatitinka IPCC pozicijos, kad pasaulinį atšilimą XX a. sukelia žmogaus veikla, skaičius 97 buvo galutinai įtvirtintas, nes J. Cooko studija pasklido labai plačiai, ją citavo Barackas Obama.

Mokslininkai paanalizavo J. Cooko duomenis ir nustatė, kad teiginį, jog daugiau nei pusę dabartinio atšilimo sukelia antropogeniniai faktoriai, palaiko tik 0.3 proc. visų jo pasitelktų straipsnių, arba 1 proc. straipsnių, kuriuose išsakyta nuomonė šiuo klausimu. Net 66.4 proc. straipsnių išvis neišsakė nuomonės dėl žmogaus įtakos, o 32,6 proc. ją įžvelgė.

Richardas Tolas, klimato kaitos ekonomikos profesorius iš Amsterdamo, sureagavo, kad iš jo 122 tinkamų J. Cooko studijai straipsnių buvo panaudoti tik 10. Iš jų 5 įtraukti į ne tą kategoriją, todėl net 4, kuriuose rašoma neutraliai, priskirti prie palaikančių antropogeninę atšilimo priežastį.

Politizuotos Santraukos

IPCC rengiami raportai apie klimato kaitą yra didžiulės apimties daugelio autorių rašomi darbai. Pasak ekosistemų tyrėjo iš JAV Williamo H. Schlesingerio, tik apie 20 proc iš rašančiųjų savo akademinėje veikloje užsiima klimato reiškiniais.

Vienas autorius pateikia vieną ar kelis puslapius konkrečia tema. Nėra įpareigojimo atitikti kitas rašomas teksto dalis, todėl raportas turėtų išreikšti visą nuomonių įvairovę. Tai sudėtingas ir labai didelis raportas, kurį labai mažai kas skaito.

Tada ateina eilė „Santraukai politikams“ (Summary for Policymakers). Associated Press 2007 m. atskleidė, kad tų metų Santrauką rengė tik 52 mokslininkai ir net 115 valstybių diplomatai. Klimato analitiko Johno McLeano tyrimas parodė, kad tik 4 prie Santraukos dirbę mokslininkai pritarė esminiam Santraukos skyriui, jog žmonija nulėmė klimato atšilimą per pastaruosius 50 metų.

Politiškai suderinamas kiekvienas sakinys, bet santrauka pateikiama viešumai kaip „pasaulio mokslininkų konsensusas“. Ekspertas iš JAV Nacionalinio uraganų centro Christopheris W. Lansea, dalyvavęs rengiant antrą ir trečią IPPC raportus, po to atsistatydino ir viešu laišku paaiškino: „Negaliu asmeniškai prisidėti prie proceso ir juo tikėti, kai matau, jog jame remiamasi išankstinėmis nuostatomis, ir jis yra moksliškai nepagrįstas.“

Mokslininkai neprisibeldžia

Daugiau nei 100 garsių pasaulio mokslininkų, daugelis iš kurių dirbo IPCC, 2007 m. parašė laišką JT Generaliniam sekretoriui Ban Kimunui, įspėdami: „Pastangos stabdyti klimato kaitą yra visiškai bergždžios ir tragiškai klaidingai naudoja resursus, kurie galėtų būti geriau išleisti sprendžiant realias ir neatidėliotinas žmonijos problemas.“

Virš 100 garsių pasaulio mokslininkų, daugelis iš kurių dirbo IPCC, 2007 m. parašė laišką JT Generaliniam sekretoriui Ban Kimunui, įspėdami: „Pastangos stabdyti klimato kaitą yra visiškai bergždžios ir tragiškai klaidingai naudoja resursus, kurie galėtų būti geriau išleisti sprendžiant realias ir neatidėliotinas žmonijos problemas.“
Ramūnas Bogdanas


IPCC skelbia vis labiau įspėjančias Santraukas, kad klimatą keičia žmonių pagamintas CO2 – dujos, kurios yra gyvybės pagrindas, nes jomis maitinasi visa žemės augalija, kuri, savo ruožtu, maitina aukštesnes gyvybės formas.

Kai CO2 žemės atmosferoje buvo virš dešimt kartų daugiau nei dabar, augo milžiniški augalai ir jais mito dinozaurai. Mažėjant CO2, lėtėtų fotosintezė, o tai veda prie mažesnių derlių – kada žmonių skaičius planetoje auga.

Tame laiške rašoma: „Nors mes suprantame įrodymus, dėl kurių jie vertina CO2 emisijas kaip žalingas, tačiau IPCC išvados yra visai neadekvačios ir teisina politiką, kuri ateityje gerokai sumažins gerovę. Konkrečiai nėra nustatyta, kad įmanoma smarkiai paveikti globalų klimatą mažinant žmogaus pagamintų šiltnamio dujų emisijas.“

Meteorologijos profesorius Richardas Lindzenas iš Masačiusetso technologijų instituto, vadinamo nobelistų kalve, buvo vienas pagrindinių IPCC autorių, bet nutraukė bendradarbiavimą. Jo žiniomis, „nėra nei vienbalsio, nei kitokio konsensuso dėl ilgalaikių klimato pokyčių ir dėl to, kas juos sukelia“. Pasak jo, pagrindiniai šiltnamio efekto kūrėjai yra debesys ir vandenynų garavimas, lemiantys apie 80 proc. pokyčių, – tik po to CO2, kurio padvigubėjimas atmosferoje pakeltų temperatūrą vos 1 laipsniu.

Net 31 000 JAV mokslininkų, iš kurių 9 000 yra mokslo daktarai, pasirašė „Globalaus atšilimo“ peticiją, tvirtinančią: „nėra įtikinančių mokslo įrodymų, kad žmonių veiklos sukuriamas CO2, metanas ar kitos šiltnamio dujos sukelia ar artimiausioje ateityje sukels katastrofišką žemės temperatūros augimą“.

Prieš 2019 m. JT sesiją 500 pasaulio mokslininkų pasirašė laišką JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, kuris prasideda žodžiais „Kritiškos klimato padėties nėra“ (There is no climate emergency). Pridėtoje „Europos klimato deklaracijoje“ sakoma, kad Mažasis ledynmetis baigėsi tik apie 1850, todėl nereikia stebėtis šilimu, o klimato modeliai turi tiek daug trūkumų, kad jų nedera vartoti kaip politikos įrankių.

Laiške prašoma JT generalinio sekretoriaus organizuoti aukšto lygio konferenciją klimato kaitos klausimais 2020 m. pradžioje, kurioje dalyvautų skirtingų pažiūrų mokslininkai. Niekur neradau jokios JT reakcijos į šį pasiūlymą iš mokslo pasaulio. Turbūt socialistui A. Guterresui labiau priimtini į Niujorką atplukdytos mokyklą metusios švedės riksmai apie iš jos atimtą vaikystę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(101 žmogus įvertino)
4.5644

Top naujienos

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (338)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Urologas pasakė, kuriems vyrams labiausiai gresia prostatos vėžys (76)

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs mėnesiu, skirtu vyrų sveikatai. Šiuo metu vyrai yra raginami...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (14)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

Prezidentui kritikuojant Dobrovolskos ir Adomaičio patirtį, Armonaitė tvirtina: svarbiausia – ryžtas vykdyti partijos programą (296)

Prezidentas Gitanas Nausėda, šią savaitę susitikęs viso labo su keturiais kandidatais į...

Šie požymiai išduoda, kad turite priklausomybę seksui: tokių žmonių Lietuvoje daugiau nei galima įsivaizduoti (40)

Beprotiška partnerių kaita ir, atrodytų, jokių seksualinių stabdžių. Tai – nebūtinai...

Ekspertas apie pavojingas koronaviruso mutacijas: nereikia net audinių ūkių perspėja, kad grėsmė kiltų net persirgusiems žmonėms (105)

Neseniai kovoje su COVID-19 pasiektos kelios svarbios pergalės: „Pfizer“ ir „BioNTech SE“...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (405)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Karantinas? Prie sostinės Kalėdų eglės toliau plūsta minios žmonių, susidarė automobilių spūstys (552)

Nors epidemiologai prašo likti namuose ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą, sostinės...

|Maža didelių žinių kaina