aA
Kasdien vaikščiodami sostinės gatvėmis to nejaučiate. Studijuoti ir dirbti iš visos Lietuvos suvažiavusi jaunų žmonių minia suteikia iliuziją, kad viskas gerai, šita šalis gyva, jauna ir energinga. Bet už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus miesto ribos prasideda kita Lietuva, pastarąjį šimtą metų maitinusi augančius miestus, kaip manėm, niekuomet nesibaigsiančiu jaunų žmonių srautu.
R. Sadauskas-Kvietkevičius. Išmirštančią Lietuvos provinciją prikels tik atvykėliai
© AFP/Scanpix

Vieną iš paskutinių nepakeliamai karštų šios vasaros popiečių pagaliau susiruošiau atlikti itin slegiantį darbą – ištuštinti neseniai mirusios mano tetos Irenos butą Merkinėje, mokytojų name, ir perduoti jį nuomininkei. Visą gyvenimą mokiusi prancūzų ir anglų kalbų į Merkinės internatinę mokyklą suvežtus iš atokių vienkiemių dzūkų vaikus ir miestelio gimnazistus, ji susirgo vėžiu vos sulaukusi pensinio amžiaus, bet ir besigydydama dar ilgai sugebėjo slėpti savo ligą ir dirbti, kol visai išseko jėgos.

Per tą laiką internatas buvo uždarytas, nes atokiuose šilinių dzūkų vienkiemiuose visiškai nebeliko moksleiviško amžiaus vaikų. Miestelis irgi nuseno ir daugiau nebegalėjo gimdyti.

Vartydamas tetos tvarkingai surūšiuotas nuotraukas, kuriose tas pats pedagogų kolektyvas XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje dar visai jaunas kopia į kalnus, pozuoja su to meto šukuosenomis ir madingais rūbais, paskui veiduose atsispindi vis daugiau nuovargio, vis dažniau įsimaišo laidotuvių vaizdai, o nuotraukų su mokiniais visai nebelieka.

Man nešiojant tetos daiktus iš jos buto iki pastatytų prie gatvės atliekų konteinerių, tie patys nuotraukose matyti veidai, tik dar labiau nusenę ir pavargę, žvilgsniais sekė kiekvieną judesį. Tik nei tame, nei gretimuose kiemuose nepastebėjau nė vieno vaiko, negirdėjau vaikiškų balsų.

Provincijos miesteliuose, bažnytkaimiuose ir netgi nedideliuose rajonų centruose liko vienintelis gyvas verslas – laidojimo paslaugos. Per artimiausius 10–15 metų jie išlaidos gausią iškart po karo gimusią kartą ir staiga pamatysime, kad už Europos Sąjungos fondų lėšas trinkelėmis grindžiamų aikščių, statomų bendruomenių namų ir renovuotų daugiabučių jau niekam nereikia.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Provincijos miesteliuose, bažnytkaimiuose ir netgi nedideliuose rajonų centruose liko vienintelis gyvas verslas – laidojimo paslaugos. Per artimiausius 10–15 metų jie išlaidos gausią iškart po karo gimusią kartą ir staiga pamatysime, kad už Europos Sąjungos fondų lėšas trinkelėmis grindžiamų aikščių, statomų bendruomenių namų ir renovuotų daugiabučių jau niekam nereikia.

Paskui mokyklų reorganizaciją atskubėjo rajoninių ligoninių skyrių, paštų ir policijos nuovadų išsikraustymas iš provincijos. Tik savivaldybės ir seniūnijos vis dar randa pasiteisinimų naujai priskirtais darbais, gražiai vadinamais viešojo administravimo funkcijomis, todėl nė neketina trauktis proporcingai mažėjančiam gyventojui skaičiui.

Emigracija dar labiau paspartino artėjimą prie tos ribos, kada provincija nustos maitinti sostinę jaunais žmonėmis. Vos prieš keletą metų sekmadienio popietę stotelėje prie Merkinės kryžkelės susirinkdavo po keliolika autobuso į Vilnių laukiančių jaunuolių, o dabar ten įrengta moderni žiedinė sankryža, bet stotelėje įsikniaubę į išmaniuosius telefonus sėdi vos keli studentai.

Pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija planuota neskaičiuojant, kam reikės tų butų, kai dar nespėję grąžinti lengvatinių paskolų, išmirs dabartiniai jų gyventojai. Skaičiavimai atliekami žiūrint į šiandieninę rinkos kainą, nė nebandant spėlioti, kaip ji pasikeis, sparčiai didėjant pasiūlai, kai į rinką bus išmesti mirusių ir emigravusių žmonių būstai.

Pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija planuota neskaičiuojant, kam reikės tų butų, kai dar nespėję grąžinti lengvatinių paskolų, išmirs dabartiniai jų gyventojai. Skaičiavimai atliekami žiūrint į šiandieninę rinkos kainą, nė nebandant spėlioti, kaip ji pasikeis, sparčiai didėjant pasiūlai, kai į rinką bus išmesti mirusių ir emigravusių žmonių būstai.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Vienintelė išeitis, kurios politikai jums labai nenori garsiai minėti, yra masinis migrantų iš Trečiojo Pasaulio šalių apgyvendinimas Lietuvos provincijoje. Ten, kur dar stovi nenugriautos mokyklos ir visa infrastruktūra, pritaikyta gerokai didesniam gyventojų skaičiui.

Paskirstę pagal Europos Sąjungos nustatytas kvotas atiteksiančius pabėgėlius Lietuvos savivaldybėms, atliksime įdomų eksperimentą – pamatysime, kaip pavyks tiems žmonėms rasti savo vietą bendruomenėse. Kaimynai pamažu įpras girdėti tolimų kraštų kalbomis klegančius vaikus daugiabučių kiemuose, prekybininkai – vežti į parduotuves kiek kitokius produktus, mokytojai – dirbti su Azijoje ir Afrikoje gimusiais moksleiviais, kuriuos pirmiausia reikia išmokyti kalbėti lietuviškai, pažinti ir pamilti šitą kraštą.

Šiandien mūsų visuomenę ištikęs šokas, matant pietinėse Europos šalyse besiblaškančias pabėgėlių minias, ilgai netruks. Jau dabar šios temos naujienos žiniasklaidos auditorijai po truputį pradeda nusibosti. Netruks ateiti supratimas, kad tautų kraustymasis yra toks pats neišvengiamas ir nesustabdomas kaip žmonių kartų kaita, ir įsivyraus susitaikymo su neišvengiamybe nuotaikos.

Nes po šitos pabėgėlių ir jais bandančių apsimesti ekonominių migrantų bangos dar laukia toks šimtų milijonų žmonių cunamis, kuris perpildys ne tik atvykėlių taip geidžiamas Vokietiją ir Švediją, bet ir gerokai mažiau patrauklias Vidurių ir Rytų Europos šalis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvaitė laimę rado šalyje, kurioje nebūna „blogo oro“, sekmadieniais nedirba parduotuvės, o moterys beveik neavi aukštakulnių (4)

Renata prieš 15 metų, ieškodama geresnio gyvenimo, susikrovė lagaminus ir išvyko į Norvegiją....

Verslas PliusEglė Girdenytė

Amžinas vairuotojų klausimas: ar pigesnės padangos tikrai yra prastesnės? (3)

Nors žieminių padangų sezonas jau prasidėjo, ieškančių žieminio „apavo“ savo automobiliams...

Janis Sildnikas

Sunku patikėti, kad šios nesėkmės kelionėse nutiko vienam žmogui: seksualumo testas, bandymai parduoti „Viagra“ ir problemos Baltarusijos pasienyje

Vykstant į vieną iš turistų pamėgtų šalių sunku įsivaizduoti, kas gali nutikti ne taip –...

Seksas be sutikimo: atvejis viename iš šalies kurortų verčia į tai pažiūrėti kitom akim (60)

Po dviejų mėnesių pertraukos, seksualinio smurto tema sugrįžo į Seimą. Laisvės partijos...

Po Maksvyčio ir Kurtinaičio partijos – skirtingos strategų emocijos

Pirmadienio vakarą Kaune vykusiose „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynėse vietos „Žalgirio“...

Moteris parodė, kokias stiliaus klaidas darome dažniausiai: žiūrėdama į nuotraukas suprasite, ko vengti (1)

Nors keista, bet daugelis moterų kažkodėl nenori patikėti, kad aksesuarai turi milžinišką...

Pasaulio čempionato rungtynėse – Supermeno sprintas: už Ukrainą, Irano moteris ir LGBT (1)

Pirmadienio vakarą Lusailo mieste, Katare, vykstančioje 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato H...

Daugelyje rajonų pasnigs, o temperatūra sukinėsis netoli nulio

Antradienio dieną Lietuvos padangėje vis dar sukinėsis nedidelis cikloninis sūkurys. Dangus bus...

Fernandeso dublis išvedė portugalus į aštuntfinalį – prisijungė prie brazilų ir prancūzų (1)

Pirmadienio vakarą Lusailo mieste, Katare, vykusioje 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato H...

Kasdienybės herojai. Kodėl Vizgirdienei gyvenimo pavydi net jauniklės ir atrastas Radzevičiaus gyvenimo balansas

Svečiuose pas Vizgirdas - kodėl 81-erių Birutei Vizgirdienei gyvenimo pavydi net jauniklės?...