Paulius Jurkevičius. Rizikingas Italijos eksperimentas: valstybė tampa nacija

Italijoje triuškinamai laimėjo dešiniosios partijos, ir jos pradėjo super right pertvarkymą. Pažiūrėkime, pasidairykime, kas vyksta šioje politikos laboratorijoje. Susidarysime vaizdą, kas galėtų laukti mūsų tuo atveju, jeigu valdžios vairą perimtų Nacionalinis susivienijimas, Šeimų sąjūdis, Jaunoji Lietuva, Tautos forumas, Laisvė ir teisingumas, Tautos ir teisingumo sąjunga bei panašūs judėjimai.

Programinis Italijos pokytis šiomis dienomis buvo aiškiai išsakytas mažumėlę prarūkytu, vyriško tembro naujosios premjerės Giorgia Meloni balsu: „Aš esu pirmoji vyriausybės vadovė šios nacijos istorijoje“. Na ir paskui dar bent penkis – šešis kartus kalbėdama apie Italiją ji pasitelkia išmanų lingvistinį driblingą tam, kad apžaistų „valstybę“, kuri pasilieka istorijos paraštėse. Parlamento deputatų aplodismentų sulaukė nauja dimensija – „nazione“, nacija. „Valstybės“ nebelieka. Aleliuja netgi tokiems neutraliems valstybės sinonimams kaip „šalis“ arba „kraštas“. Yra tik „nazione“ ir jos sinonimas „popolo“ – tauta.

talija suvaryta į iškilmingai sutvarkytą tautinį rūmą. Ties vartais puikuojasi ideologinė visiems čia žengiantiems privaloma formulė: Dievas – Tėvynė – Šeima. Čia viešpatauja aukščiausios prabos vertybės, kurioms teks nusilenkti ir paklusti. Arba jas išpažinti arba jas išduoti. Pirmuoju atveju esi savas, antruoju – svetimas, išdavikas. Jeigu norėsi būti savas – teks daryti, tikėti, daugintis pagal nustatytas valstybės, oj, – atsiprašau – nacijos taisykles.

Ponios Meloni leksika yra toki pakylėta, tokia aukštybinė, tokia iki paroksizmo sureikšminta, jog klausantis jos gali būti dvi reakcijos: arba atsistojęs ploji, ilgai ploji. Arba trenki durimis. Italijos valdančiųjų leksika yra naujoviška: ji primena jau nebe politikos naratyvą, o popiežiškąjį „urbi et orbi“ – palaiminimą miestui ir pasauliui.

Valstybėje brūkšnys nacija bus smagu gyventi tik patriotams. Tiems, kurie pasisavino Dievą, vienintelį ir teisingą. Ir tiems, kurie rūpinasi Patrijos – Tėvynės rasine švara, papročių tyrumu, tiems, kurie rasinę švarą ir papročių grynumą apsaugo jėga, jeigu to reikia.

Panašiai, labai panašiai svarsto Vengrijos premjeras Orbanas, kuriam rūpi esminė strategija – neprileisti prie valstybės brūkšnys nacijos valdymo nelabai patriotų, negrynųjų piliečių, visų tų, kurie galimai nesilaiko švariųjų nacijos papročių. Savaime aišku, patriotai yra aukščiausios kategorijos piliečiai, kurie nepakenčia, netoleruoja jokių nukrypimų nuo normos. Todėl šeimos institutas valstybėje brūkšnys nacijoje taip pat privaloma tvarka išgryninamas iki našaus biologinio – reprodukcinio mechanizmo, kurio paskirtis – gimdyti ir auklėti patriotus.

Dabar pažiūrėkime kaip ši galinga naujos (senos?) ideologijos leksika atsispindi praktiniame valstybės brūkšnys nacijos gyvenime. G. Meloni vyriausybei – vos kelios dienos, bet tam tikri, visiškai konkretūs pokyčiai jau matomi plika akimi. Ministrai ir ministerijos! Neverta knaisiotis po ministrų biografijas, numokime ranka į tai, kad, pavyzdžiui, tokio europinės kultūros bastiono kaip Italija kultūros ministras yra Putino biografijos su įspūdinga paantrašte „Vieno caro gyvenimas“ autorius, – ką padarysi, pasitaiko...

Valstybės ministerijų pavadinimai Romoje perkurti taip, kad žinybos veiklos sritis nulenktų galvą ideologijai ir nacijos vertybėms. Ponios ir ponai, pristatau absoliučiai naujovišką žemės ūkio ministerijos konceptą ir pavadinimą: „Žemės ūkio ir maisto suvereniteto ministerija“ . Skamba puikiai ar ne? Bet išsyk kyla natūralus klausimas: ar nuo šiol ananasai ir bananai iš Pietų Amerikos bus paskelbti neteisėtos mitybos produktais? Uždrausti? Ar toks žinybos pavadinimas reiškia, kad italams teks gerti tik savo raudonąjį „Sangiovese“, o nelabai itališkas „Syrah“ bus išbanintas? Pastai (makaronams) – taip, parmezanui – taip, rokforui – ne? Bus įdomu stebėti šios ministerijos veiklą.

Toliau. Jeigu mes galvojame, kad valstybėje brūkšnys nacijoje gali nuobodžiai gyvuoti švietimo ministerija tai mes esame skaudžiai naivūs. Nes negali. Ponios ir ponai, pristatau naujo tipo ministeriją, kuri užsiims jaunosios kartos žinių bagažu: „Švietimo ir nuopelnų ministerija“. Hm... Kieno ir kokie nuopelnai? Nuopelnų ir šiek tiek švietimo ministras darys viską, kad mažieji italai mokyklose nusipelnytų dešimtukų. Pavyzdžiui: vidurinių mokyklų geografijos ir istorijos vadovėliai bus perdaryti taip, kad juose būtų ne tik Rusijos nuopelnai pasauliui, bet ir mūsų, Baltijos valstybių jeigu ne nuopelnai, tai bent jau normalūs žemėlapiai. Šio teksto autorius kažkaip taip interpetuoja tokią negirdėtą – neregėtą švietimo ministerijos iškabą.

Kas dar įdomaus? Ačiū Dievui – vieninteliam ir teisingam nacijos dvasiniam rėmėjui: Italijos užsienio reikalų ministerija išlaikė savo senąjį, nusibodusį, biurokratiškai nykų pavadinimą. Netgi gynybos ministerija ir toliau užsiims gynyba. O juk galėjo pasukti į vertybes. Į valstybės brūkšnys nacijos sienų legitimumo klausimą. Ta prasme: ar mums nereikėtų pamokyti mažiau šaunias nacijas, išplėsti mūsų teritoriją? Triados „Dievas – Patria – Šeima“ puoselėtojas vardu Benito neveltui liepė nukabinti „Gynybos“ iškabą ir pakabinti kitą, labiau atspindintį nacijos vertybes – „Ministero della Guerra“. Karo ministerija. Lengviau atsikvėpkime – ji gal negrįš.

Užtat bus nacionalinių gėrybių gynybos ministerija. Jeigu jums kažkada teko pirkti „Prada“ ar „Armani“ rankinę už viso labo 20 ar 30 eurų – žinokite: į jus bus nukreiptas piktas naujos ministerijos žvilgsnis: „Įmonių ir „Made in Italy“ ministerija“. Palaidotos premjero Mario Draghi epochos laikais ši vyriausybės žinyba rūpinosi ekonomikos vystymu, o dabar tapo vertybine. Žinoma, angliškas pavadinimas itališko gastronominio grynumo šalyje skamba gana keistai, bet nacija, matyt, to reikalauja. Ginti „Made in Italy“ – fiatus, ferarius, motolerius „Vespa“ ir firminius kavinukus „Bialetti“! Galėtų iškilti klausimas – nuo ko visus tuos tautiškumu dvelkiančius prekės ženklus ginti? Tarkime, parmezaną – nuo „Rokiškio sūrio“. O visa kita – nuo Kinijos. Čia tik hipotezė, žinoma.

Valstybėje brūkšnys nacija negalėtų nebūti va šito: „Gimstamumo ministerija“. Ir ji, be abejo, yra, – atsirado. Iki šiol Romoje ši žinyba vadinosi taip: „Lygių teisių ir šeimos ministerija“. Premjerė Meloni sukonstravo naują vertybinį eiliškumą: „Gimstamumo, šeimų ir lygių teisių“. Šiai ministerijai vadovaus Veronoje vykusio „Šeimų forumo“, kurį parėmė Rusijos oligarchai, o Lietuva siuntė į jį savo delegatus organizatoriai. Gimstamumas nacijoje gali būti skatinamas įvairiai, pavyzdžiui, teisinio bizūno forma. Vos atėję į valdžią Italijos dešinieji jau spėjo pateikti pasiūlymą: embrionui – juridinio asmens statusą. Kad nedoros moterys, sumaniusios nutraukti nėštumą žinotų: gresia teismo suolas už žmogždystę.

Finansų ministerijos pavadinimas pasikeitė? Ne. Bet naujienų finansų fronte yra. Italija vėl taps tuo, kuo buvo – cash respublika. Atsiskaitymų grynaisiais lubos? Pataisyti: nuo 3000 iki 10.000. Tautai taip patogiau. Privalo būti patogiau, nes valstybė tapo nacija. Itališkas eksperimentas tęsiamas.