Štai jis – paralelinis nesiskiepijančių pasaulis B. Prieš porą metų egzistavo tik vienas – vakcinų nuo kovido nekantriai laukiantis A ir grupė farmacijos mokslu netikinčių bambeklių. Dabar turime visiškai naują, gerai organizuotą lygmenį. Kitą erdvę. Ji sėkmingai plečiasi ir efektingai mutuoja, reaguodama į vis naujas žaliųjų pasų taisykles, pandemijos draudimus.
Abu pasauliai – vakserių ir antivakserių – gyvuoja savarankiškai, tarsi dvi lygiagrečios struktūros. Pasaulis B ir jo visuomenė sėkmingai tolsta nuo paskiepyto pasaulio A. Vienintelė vieta, kurioje B fanams norom nenorom tenka sugrįžti į A realybę, yra kovidinė reanimacija. Paralelinės visuomenės mechanizmai ir pasaulėžiūra intubuotiems negalioja. Pasitaiko, kad B pasaulio atstovai, pabuvę ten, kovidinėje reanimacijoje, su trachėjon įsegtu vamzdžiu, pasveiksta ir nuolankiai pasiprašo atgal į A pasaulį. Bet ne visada.
Pasaulis B veikia normaliai, jo gyventojų poreikiai – tokie patys, kaip ir pasaulio A. Specialaus tualetinio popieriaus „no vax“, lūpdažių neskiepytoms ponioms ir panelėms, alternatyvių oro linijų skraidantiems be GP kol kas nėra. Bet tai nereiškia, kad nieko panašaus nebus. Verslas yra verslas: ne kartą demonstravo chameleoniškas prisitaikymo galimybes. Imkime „Hugo Boss“: kažkada siuvo SS ir SA uniformas, dabar siuva madingus džemperius. Arba „Krupp“: anuomet liejo patrankas, o dabar be problemų konstruoja taikius kavos aparatus.
Lietuviškoji antivakserių pasaulio projekcija B po truputį, neskubėdama stumiasi priekin. Atsirado STI, ši grupė žmonių ne veltui sau suteikė „instituto“ statusą. Ne asociacija, ne draugija ir ne sambūris, o institutas. Kol kas STI pavadinime nėra žodžių junginio „mokslinio tyrimo“, nes skiepų neigimo mokslas dar tik formuojasi. Prisiminkime: sovietmečiu buvo plati mokslinio tyrimo institutų įvairovė. Kai kurie jų tyrė ne tik elektrą, bet ir specifinius reiškinius, pavyzdžiui, mokslinį ateizmą. Instituciniai vartai į paralelinį antivakserių pasaulį sukurti ir atidaryti. Yra vartai, bus ir pasaulis.
Kol kas jis – menkas išvystytas. Paslaugų makro lygmenyje skiepų priešininkai dar nerodo ryškesnės iniciatyvos. Tiesa, vienas pavyzdys buvo: picerija „Gustukas“, ji kepė picas neskiepytiems. Feisbuke retsykiais išnyra viena kita nuotrauka „aptarnaujame be GP“. Taigi, lietuviškasis pasaulis B kol kas fermentuojasi kaip ideologinis reiškinys, o ne kaip praktinės veiklos sfera.
O kaip bus toliau? Pabandykime prognozuoti, pasižvalgykime į pasaulio B evoliuciją svetur ir matysime tai, kas galbūt mūsų laukia netolimoje ateityje.
Galėtų laukti, pavyzdžiui, alternatyvi švietimo sistema B. Nes švietimo sistemos A mokyklose mokosi paskiepytų šeimų vaikai. Mokymo procesas vykdomas su kaukėmis. Ką daryti toms šeimoms, kurios nepripažįsta vakcinacijos ir kaukių? Išeitį sugalvojo turtingo Šiaurės Italijos miesto Bolcano antivakseriai: paralelinis švietimas. Jį organizuoja mokytojai antivakseriai, netekę darbo įprastose mokyklose, nes Italijoje pedagogams skiepai yra privalomi. Mokytojai antivakseriai surinko beveik 700 vaikų, juos į slaptas mokyklas Alpių miškuose kas rytą atveža tėvai. Jie ir finansuoja štai tokias „home schooling“ tipo mokyklas.
Antivakserių vaikai mokosi atskirai, o jų tėvai vakarais renkasi į uždarus B tipo aperityvo vakarėlius. „Telegram“ socialiniame tinkle skelbiamas slaptas adresas, laikas, specialios taisyklės lankytojams. Taisyklės paprastos: jokių skiepų, jokių kaukių, jokių dezinfekcinių skysčių. Jokių GP, savaime aišku. Žmonės bendrauja, saikingai vartoja alkoholį, dalijasi antivakserių pasaulio naujienomis.
Alpėse vis labiau populiarėja naujoviški programuotų užsikrėtimų vakarėliai. Ideologiniai, grynieji antivakseriai juos ignoruoja, nes ten renkasi publika, kuri nori užsikrėsti. O užsikrėsti nori tam, kad persirgtų ir gautų GP be dūrio į petį. Šie B tipo vakarėliai Italijos Alpėse vadinami „covid party“ arba „corona party“. Jie taip vadinasi, nes kažkada amerikietis George Clooney smagiai pareklamavo itališką vermutą „Martini“: jeigu nėra „Martini“, vadinasi, nėra šventės. Panašiai samprotauja bei savo iniciatyvą reklamuoja chroniški antivakseriai: „Jeigu nėra kovido, vadinasi, nėra ir šventės“.
Kaip viskas vyksta? Paprastai, nuotaikingai: užsikrėtęs asmuo praneša B visuomenės nariams apie pozityvų Covid-19 testą ir pakviečia į svečius. Publika susirenka, užsikrėtęs asmuo išgeria pusę bokalo alaus, o likusį alų ratu gurkšnoja vakaro svečiai. Kitą dieną eina darytis testo, registruoti ligą, karantinuotis. Jeigu viskas gerai, po karantino gauna pažymą ir GP. Pasitaiko, kad vakarėlio svečiai pageidauja stipresnių garantijų užsikrėtimui ir prašo užsikrėtusiojo pačiulpti ledinuką, o paskui jį perduoti kitiems.
Tokie „covid party“ vakarėlių aprašymai kažkam gali pasirodyti makabriški. Siaubinga rusiška ruletė, tik vietoje kulkos – virusas. Jeigu taip būtent ir atrodo, ką gi, vadinasi, išsigandęs individas vis dar priklauso pasauliui A. Nes paralelinis pasaulis B kitaip suvokia baimę. Ir šėtonas ten kitoks.
Vis tik kovidinės bendruomenės šventė daugeliui dalyvių baigiasi anaiptol ne „lengvo gripo“ forma ir legaliai įgytu GP. O kunigo apsilankymu reanimacijos palatoje. Autonominė vokiškai kalbanti Bolcano provincija bendroje Italijos epidemiologinėje panoramoje išsiskiria trimis rodikliais: 1) itin sparčia užsikrėtimų dinamika ir kovidinės reanimacijos palatų užimtumu; 2) jaunais pacientais ir pacientėmis; 3) aukštu sergančiųjų pajamų vidurkiu.
Panašus vaizdas kitame sočiai gyvenančiame Italijos regione – Lombardijoje. Arba itin turtingose Vokietijos žemėse, pavyzdžiui, Saksonijoje. Sociologai dar tik aiškinasi šio keisto santykio tarp BVP ir antivakserizmo. Vokietijos mokslininkai pelnė daugiausiai fizikos, chemijos, medicinos Nobelio premijų, kita vertus, čia daugiausiai vadinamųjų „schwurblerių“ – chroniškų antivakserių.
Alternatyvi visuomenė plečiasi, sėkmingai modifikuojasi, stiprėja. Rašant šias eilutes, atėjo žinutė iš Romos: Italijos sostinės antivakseriai organizuoja „Trasporti urbani solidali Roma“ – Romos miesto solidariojo transporto tinklą. Savotišką „Bolt“ ar „Uber“ antipodą, kuriuo be kaukių važinės tik nevakcinuotieji. Sklinda žinios, kad ir paralelinio Naujųjų metų sutikimo idėja po truputį antivakserių visuomenėje cirkuliuoja.
Galime stebėtis, piktintis, kritikuoti B pasaulį. Bet jis egzistuoja. Ateis laikas, kai aš, A pasaulio gyventojas, įsėdęs į taksi parodysiu Žaliąjį pasą. O tada būsiu paprašytas išlipti. Nes ne to pasaulio mašiną būsiu sustabdęs. Atskirtis tarp pasaulio A ir pasaulio B vis labiau panaši į bedugnę.
