aA
Šiai problemai kasmet dedikuoju vieną rašinį. Ir jeigu kažkas nusprendė, kad pavadinimas skamba negerai ar nedorai, ką gi – toks buvo tikslas: atkreipti dėmesį į skystį, kaip beskambėtų. Įvardinsiu problemą: geriame visko pakankamai, bet vandens – mažai. Kone mažiausiai visoje Europoje.
Paulius Jurkevičius
Paulius Jurkevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš keletą metų buvo skelbti duomenys: statistinis Lietuvos gyventojas per metus išgeria maždaug 50–60 litrų mineralinio vandens. Statistinis prancūzas, italas ar vokietis – maždaug tris–keturis kartus daugiau. Nors: gero mineralinio vandens mums galėtų pavydėti bet kas Europoje. Antras „nors“: kainos požiūriu mineralinis vanduo palyginti su vynu ir kava yra nebrangus malonumas. Ir trečias „nors“: vandenį gerti sveika.

Čiaupo žmonės gali nurimti: mes čia kalbame apie mineralinį. Apie varguolių ir ligonių šampaną. Štai taip paradoksaliai šį produktą man apibūdino žinomas Pjemonto vyndarys: „Pasiekiau devintąją dešimtį, gydytojas nebeleidžia gerti vyno. Bet žaidžiu tuos pačius vyno žaidimus: derinu prie maisto, derinu prie sezono, renkuosi pagal regionus, pilstau į prabangias taures. Ką? Mineralinį vandenį.“

Pakalbėkime apie mūsų požiūrį į mineralinį. Kodėl mažai geriame? Net šiomis dienomis, nors svilina sicilietiškas karštis, bet toliau kliuksi, banguoja latės, spritzai, smučiai, ryškiai spalvoti, nelabai skysti skysčiai. Arba geriausiu atveju – šakelėmis, uogelėmis, žievelėmis ir kitais žaisliukais papuoštas stalo vanduo.

Mineralinis vanduo pralaimi spalvotiems ir nelabai skystiems, nes viešpatauja keturi sovietmečiu kvepiantys „ne“. Negražus. Neskanus. Nebrangus. Neįdomus. Aptarkime juos.

Vanduo negali būti gražus, nes jis yra vanduo. Todėl sovietiniai gazuoto vandens automatai turėjo opciją „su sirupu“, – toks vanduo buvo kelis kartus brangesnis, saldesnis, spalvotas ir gerokai stipriau geriamas negu gazuotas be spalvos, be skonio ir beveik nemokamas.

Atsivėrus uždarytam pasauliui kažkas nuvyko į Turkiją ir pamatė vandenį su plūduriuojančiomis citrinomis. Gražu! Taip prasidėjo pagražinto vandens era, ji iki šiol tęsiasi. Ąsočių vandenyse siautėja geometrija, barokas, spalvų magija. Vienas prabangus Vilniaus restoranas kažkada net spalvotas (gyvas) žuvytes paleido su perspėjimu klientams: „Negerti! Grožėtis!“

Atsivėrus uždarytam pasauliui kažkas nuvyko į Turkiją ir pamatė vandenį su plūduriuojančiomis citrinomis. Gražu! Taip prasidėjo pagražinto vandens era, ji iki šiol tęsiasi. Ąsočių vandenyse siautėja geometrija, barokas, spalvų magija. Vienas prabangus Vilniaus restoranas kažkada net spalvotas (gyvas) žuvytes paleido su perspėjimu klientams: „Negerti! Grožėtis!“
Paulius Jurkevičius

Pasiekėme tokią vandens vartojimo fazę, kai restoranų padavėjai tampa vandens dekoratoriais. Feisbuke netgi mačiau skelbimą kviečiantį į vandens dekoravimo kursus. Visa tai formuoja kliento estetinį suvokimą tam tikra kryptimi. Kryptis yra ši: indas su vandeniu be jokių dekoracijų yra iššūkis. Bjauri provokacija. Vandens indas su citrinų „šašlyku“ suvertu ant iešmelio? Šitą mes jau matėme. Nebeįdomu.

Prigimtinė vandens nuodėmė – be skonio. Skonis turi būti skanus. Ir dėl jo ginčytis draudžiama. Todėl jeigu prie kiaulienos karbonado atneša vandenį su raugintų mangų arba rožių žiedlapių mirkalu reikia nesiginčyti: reikia valgyti ir užsigerti.

Užsisakydamas ąsotį su vandeniu niekada nežinai, kur tave nuvairuos kavinės ar restorano vandens skonio gerintojai. Garnyrą prie kotleto pasirinkti galima, o štai vandens skonio stiprikliai į valgiaraštį paprastai neįrašomi. Fantazijos į meniu nesurašysi!

Fantazija gali būti nuosaiki: vandenyje – kadagio šakelė, mėtų lapeliai, ramunėlių žiedai. Arba radikalesnė: vandenyje – agurkai, pomidoriukai, aitriosios paprikos. Gali būti ir neribota fantazija, tarkime: „derinys Nr. 7: obuolys + agurkas + pankolis + žalioji citrina“. Vanduo? Jeigu atsargiai pilsite iš šio fantazijos akvariumo, – kažkiek skysčio stiklinėn gal ir nuvarvės. Tik kažin ar tai bus vanduo.

Kita vandens problema – nebrangus. Tai, kas beveik nieko nekainuoja – nevertinga. Pigaus lietuviško vandens vertės didinimas ispaniškais pankoliais, kiniškomis citrinomis, itališkomis bergamotėmis, Senegalo kokosais yra lėtas, tačiau neišvengiamas gastronominės globalizacijos procesas. Ir jis kainuoja!

„Delfi“ portalas ne kartą rašė apie stebuklus, kai litras stalo vandens pasiekia, o kartais ir viršija dviejų eurų, pusės alaus bokalo ribą. Ir nieko! Kai kas piktinasi, o kiti moka, nes nemokamas vanduo nebent Romoje arba Paryžiuje pasitaiko. Taigi, pigaus vandens problema restorane po truputį sprendžiama.

Pigaus lietuviško vandens vertės didinimas ispaniškais pankoliais, kiniškomis citrinomis, itališkomis bergamotėmis, Senegalo kokosais yra lėtas, tačiau neišvengiamas gastronominės globalizacijos procesas. Ir jis kainuoja! „Delfi“ portalas ne kartą rašė apie stebuklus, kai litras stalo vandens pasiekia, o kartais ir viršija dviejų eurų, pusės alaus bokalo ribą. Ir nieko!
Paulius Jurkevičius

Ir galiausia: vanduo nėra įdomus! Įdomumui kenkia visos aukščiau išvardintos priežastys – beskonis (tiems, kas nejaučia skonio), bespalvis, pigus. Prisipažinsiu: kai „Vytautas“ pavarė mineralinį „Po sekso“ pagalvojau, – na, dabar kanauninkas Juozas Tumas Vaižgantas ten, Kaune, prie Vytauto bažnyčios vartosi. Jis suteikė Birštono mineraliniam vandeniui kunigaikščio vardą, o mes čia, taip sakant, iki nuodėmės nusivažiavome.

Bet paskui pakeičiau nuomonę: Birštonas žino, ką daro. Bando atitraukti publikos dėmesį nuo ąsočių su Senegalo kokosais, bando sudominti lietuvišku mineraliniu vandeniu, kuris berods netgi kryžiuočių ordino didžiajam magistrui rūpėjo.

Nieko nepadarysi, mūsų tokia publika – be rinkodaros pagalbos nevalgo, negeria. Grįžtu prie to, ką man sakė senyvas Pjemonto vyndarys. Mineralinis vanduo – tai nebrangūs, bet įdomūs skonio eksperimentai. Skonio lavinimas, edukacija mažiems ir dideliems. Atjunkyti vaiką nuo tirpiojo pankolių arbatos gėrimo, nuo pasiflorų glotnučio, nuo bananų nektaro ir pripratinti prie lengvos mineralizacijos vandens yra sudėtingesnis dalykas negu tėčiui ar mamai baigti vyno someljė kursą.

Čiaupo fanai man pasakys, kad gerai ir čiaupo vanduo. Gerai, nieko nesakau. Tačiau netgi tuo atveju jeigu vamzdžiai nesurūdiję, filtrai nauji ir brangūs, toks vanduo yra viso labo „techninis“ – tinka ir grindims plauti, ir arbatai plikyti ir praustis duše. Mineralinis, kaip ir vynas, reikalauja išmanymo ir pasirinkimo kantrybės. Mineralizacija, kietumas, temperatūra, derinimas su maistu yra pažinimo vargas. Arba pažinimo džiaugsmas.

Čiaupo fanai man pasakys, kad mineralinis pilstomas į plastiko butelius, kurie kenkia sveikatai ir gamtai. Gal ir kenkia, bet kenkia labiau Italijoje, – ten mineralinis plastike kaista iki 50 laipsnių ne retkarčiais, o visą vasarą. Kenkia gamtai? Vėlgi – labiau Pietų Europoje, ne Lietuvoje, nes Pietų Europa neturi idealiai veikiančio lietuviško taromatų tinklo.

Vasara. Joninės. Karšta.

Svaiginkimės mineraliniu!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
3.5000

Top naujienos

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (53)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (19)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

JAV oficialiai traukiasi iš PSO (66)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai pradėjo savo šalies pasitraukimo iš...

Studentų laukia didelė naujovė: galės pasirinkti studijuoti namie ar universitete (18)

Įvedus karantiną aukštųjų mokyklų darbas persikėlė į nuotolinę erdvę, o studentams ir...

Įsigiję tokį būstą, neišvengsite nuostolių: kas praneša apie papildomas išlaidas (2)

Būsto pirkimas kiekvienai šeimai yra džiaugsmingas įvykis, tačiau neatlikus namų darbų,...

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas per silpniausią ketvirtį prarado 165 mlrd. JAV dolerių (23)

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas pranešė apie rekordinius nuostolius, patirtus per...

Bruno Macaes

„Didžioji pauzė“ dėl karantino buvo ekonominė revoliucija – tikras išsigelbėjimas

Prasidėjus pandemijai vyriausybės sustabdė visą pasaulį – todėl mūsų santykiai su ekonomika...

Vaikystėje – iš piršto, suaugus – iš venos: kodėl ilgainiui keičiasi kraujo paėmimo tyrimui būdai?

Ar teko susimąstyti, kad vaikystėje kraujas tyrimui būdavo imamas iš piršto, o suaugus – iš...

Ne apie visas karališkos šeimos taisykles kalbama garsiai: neįprasti draudimai, keisti įpročiai vonioje, prievolė pasisverti (6)

Būti karališkosios šeimos nariu nėra lengva. Negana to, kad esi visada stebimas, taip pat turi...

Turistų pasiilgę kroatai trokšta lietuvių: siūlo ypatingas nuolaidas ir apiberia dovanomis (131)

Iš Vilniaus į Dubrovniką prasidėję tiesioginiai skrydžiai – tikras išsigelbėjimas kroatams....

|Maža didelių žinių kaina