Jeigu žiūrėsime į metodą, tai politinio pokerio mače – nieko naujo. Tai buvo daroma ir bus daroma. Jeigu užantyje turi stiprią kortą, nebereikia net blefuoti: anksčiau ar vėliau ji bus išmesta. Precedentų yra buvę ne vienas. Štai jie:

  • Kotletų (ir austrių) valgytojų partija. Minske, pas arabus ir kitur. Konservatoriai iš to darė savotišką politikos cirką. Bet korta nebuvo stipri.
  • Kelių asfaltavimo partija. Buvo įtarimas dėl kelio, kuris vedė į premjero namus. Tas kelias iš pradžių buvo akmenimis grįstas. Paskui akmenys virto asfaltu. Buvo proga ištransliuoti skandalą ir jis buvo ištransliuotas.
  • Zadanijų vykdymo partija ir senas brazauskinis telefoninis metodas, kai ministrai susiskambina, aptaria medžioklės reikalus ir svarbias zadanijas. Skambėjo šitas reikalas, bet žmonių nenustebino. Žmonės buvo įpratę.
  • Eurų degtinės dėžutėje partija. Ant šito malūno aukščiausiame teisėtvarkos lygmenyje buvo prasukta daug politikos vandens. Tai buvo stipri korta: jeigu partijos lyderis tokias dėžutes susiorganizuoja, tai ir visa partija atsidūrė ten – degtinės dėžutėje. Šis skandalas grojo ilgai, bet galiausiai priblėso.

Šįsyk nacionalinio politikos pokerio žaidėjai džiaugsmingai apsilaižė. Karališkos spalvos kombinacija? Yra! Su ja visada laimėsi, nes jokia kita kombinacija nenugalės karališkos spalvos. Pardon – galimybės paskelbti parlamentinę daugumą vaikų seksualinio išnaudojimo partija. Šia proga jau nukalta naujoviška politikos santrumpa: pedopartija!
O nuotaikos tokios: galima viską atleisti, pamiršti – nemokamus kotletus, asfaltuotus kelius, paskolas degtinės dėžutėje. Bet pedofilijos – ne! Todėl šįsyk tereikia vaizdžiai sustumti logines sąsajas, sudėlioti paradigmas ir voilà – rinkimai laimėti. Visi – savivaldybių, Seimo, Europarlamento.

Nieko papildomai daryti nereikia. Tik ramiai laukti ir stiprinti visuomenės nuotaikas. O nuotaikos tokios: galima viską atleisti, pamiršti – nemokamus kotletus, asfaltuotus kelius, paskolas degtinės dėžutėje. Bet pedofilijos – ne! Todėl šįsyk tereikia vaizdžiai sustumti logines sąsajas, sudėlioti paradigmas ir voilà – rinkimai laimėti. Visi – savivaldybių, Seimo, Europarlamento.

Kokios tos loginės sąsajos? Veiksmingos! X partijos narys Y (arba netgi ne narys – koks skirtumas) įtariamas pedofilijos nusikaltimais? Neverta abejoti: Y nario partija X irgi įtariama. Tada išvyniojamos kitos paradigmos: jeigu parlamentaras X, tada ir parlamentinė partija Y, o tada – ir visas Parlamentas P. Toliau: jeigu Parlamentas P, tai galimai ir Vyriausybė V. Pokerio lošėjai sustos? Ne, nes turi karališkos spalvos kombinaciją. Su pedofilijos korta galima važiuoti toli – link teisėsaugos. Link psichiatrų. Galiausiai – link chorinės muzikos.

Šitaip po truputį visa valstybė prakvimpa niūria pedofilijos smarve. Sklinda stiprus kraujo ir masinio keršto pedofilams kvapas. Pedofilas tik vienas? Negali būti! Jų visas klanas... Minia patenkinta urzgia. Prezidentas? Anksčiau ar vėliau jis turės kažką pasakyti. Pritarti miniai arba ją apraminti. Bet jau dabar aišku: teiginiai „palaukime oficialių kaltinimų“, „palaukime bylos“, „palaukime teismo“, „palaukime nuosprendžio“ yra ne kas kita, kaip pasyvi parama pedofilams, ar ne? Nėra ko laukti! Degutas, plunksnos, teisingumas šiandien, aikštėje. Pernelyg stipri yra pedofilijos korta. Dabar arba niekada.

Pedofilijos korta yra ne tik stipri, bet ir žiauriai toksiška. Nesvarbu, kuriai partijai ji taikoma: šiandien konservatoriams, rytoj – galbūt jų oponentams. Politiniai pedofilijos skandalai išsprogo daugiau ar mažiau visose Europos demokratijose. Pedofilijos nebuvo tik sovietmečiu, nes nebuvo jokio viešumo. Šiandien yra labai daug viešumo, tai yra didžiulis vakarietiškos demokratijos pliusas. Bet jeigu pliusas naudojamas kaip korta, kaip karališkų spalvų kombinacija, kaip saldainis elektoratui, tada jis virsta minusu. Riebiu, nes vakarietiškos demokratijos jame – nulis.

Kai pedofilijos bylų imasi ne prokurorai, ne teismo ekspertai, o politikai, kyla mažiausiai trys pavojai.

Pirmas – sukelti populistinę minios isteriją, ja išmaniai pasinaudoti tam, kad būtų įrodyta: partija X – pedofilai. Balsuokite už mūsų partiją A, nes ji švari. Tai jau vyksta.

Šią savaitę popiežius Pranciškus pasakė: „Homoseksualumas nėra nusikaltimas, o nuodėmė. Meilės artimajam trūkumas irgi yra nuodėmė.“ Pranciškus kalbėjo agentūrai „Associated Press“, bet mums tinka. Nes mūsiškė dorovės ištroškusi publika yra šventesnė už patį popiežių, ji neatskiria teologinės nuodėmės nuo kriminalinio nusikaltimo.

Antras pavojus. Jis susijęs su amžinai eskaluojama priešprieša: tradicinė šeima versus LGBT. O kuo čia dėta seksualinė prievarta prieš vaikus? Logiškas klausimas. Bet ne visiems. Šią savaitę popiežius Pranciškus pasakė: „Homoseksualumas nėra nusikaltimas, o nuodėmė. Meilės artimajam trūkumas irgi yra nuodėmė.“ Pranciškus kalbėjo agentūrai „Associated Press“, bet mums tinka. Nes mūsiškė dorovės ištroškusi publika yra šventesnė už patį popiežių, ji neatskiria teologinės nuodėmės nuo kriminalinio nusikaltimo.

Šitai žino šėšėlinė vyriausybė. Karbauskis šiomis dienomis nepastebimai, bet gudriai plaka neapykantos kokteilį. Vienas jo ingredientas – pasaka apie du princus, esą ji labai kenkia tradicinėms lietuviškoms vertybėms, nepilnamečiams, tautai. Na, bet Europos Žmogaus Teisių Teismas pasaką išteisino, teprasmenga gėjų advokatai Strasbūre.

O tada valstiečių lyderis nepastebimai, bet visiškai natūraliai pereina prie antrojo ingrediento. Prie pedofilijos: „Šiandienos kontekste, kada Lietuvą purto pedofilijos skandalas, ši žinia dar kartą parodo, kad šeimos, kurios nori auklėti vaikus pagal tradicines vertybes, turi apsiginti pačios.“ Toks jau šis kontekstas, ponios ir ponai. Kokteilis paruoštas vartojimui. Pasakiški gėjai ir seksualinė prievarta prieš vaikus – vienoje elektoratui skirtoje taurėje. Išgerkite. Paragaukite. Gal patiks. Karbauskis meistriškai suplaka nuodėmę su kriminaliniu nusikaltimu, kriminalinį nusikaltimą – su nuodėme. Juk Pranciškus šneka ne mums. Strasbūrui.

Atsiras norinčiųjų aukas apginti, globoti, priglausti prie krūtinės. O kaip globoti, jeigu nėra, ką globoti? Žmonės – smalsūs, atsiras norinčių sužinoti: kas tie berniukai, kur jie gyvena, gal galima jiems kažkaip padėti? Jau dabar ne tiek mažai žinoma: miestas, amžius, hobis, choro pavadinimas. Gal dar kažką pavyks sužinoti? Gal savanoriai galėtų suorganizuoti aukų apsaugą?

Trečiasis pavojus – konkretaus atvejo eskalavimas. Kalbėjimą apie įtariamąjį lydi kalbėjimas apie jo aukas. Kuo daugiau kalbėsime, tuo labiau neapkęsime įtariamojo, tuo labiau bus gaila aukų. Atsiras norinčiųjų aukas apginti, globoti, priglausti prie krūtinės. O kaip globoti, jeigu nėra, ką globoti? Žmonės – smalsūs, atsiras norinčių sužinoti: kas tie berniukai, kur jie gyvena, gal galima jiems kažkaip padėti? Jau dabar ne tiek mažai žinoma: miestas, amžius, hobis, choro pavadinimas. Gal dar kažką pavyks sužinoti? Gal savanoriai galėtų suorganizuoti aukų apsaugą?

Visai tai veda prie ko? Prie Klonio gatvės 2.0. Prie naujo violetinio sambūrio ir prie chaoso valstybėje.

Gal vis tik grįžtam prie Stambulo konvencijos? Ten labai konkrečiai išdėstyti paramos seksualinio smurto aukoms mechanizmai. Kariaujanti Ukraina šitai suprato. Mes kariaujame su pasakomis. Arba lošiame smagų pedopartijos pokerį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)