Arba imkime Mirties slėnį JAV – ten karšta, bet kam tai įdomu. Omane panašiai. Užsachario Afrikoje – kaip saunoje. Daug kur pasaulyje vasarą nesmagiai trošku. Bet vėlgi: Mirties slėnis, Omanas, pusiaujo Afrika – kažkur ten, vaizduotėje. Tolimi karščio Armagedonai mūsų nedomina. Jie lieka anapus fizinio suvokimo ribos, ne mūsų pasaulio akiplotyje.
Šią vasarą Armagedonas pasislinko arčiau. Jis jau yra ten, kur beveik visi esame buvę, kai kas ir ne vieną kartą. Dvi valandos su trupučiu skrydžio, lipi Romoje iš lėktuvo ir kūno temperatūros davikliai tau sako: sveikas atvykęs į klimato Armagedoną! Arba gal neišsyk, kiek vėliau jie tą pasako, pavyzdžiui, kai vaiskią popietę ateini pasigėrėti Koliziejumi, sąmonė aptemsta, širdis stuksi Morzės abėcėlę, oras pro sukepusias lūpas į plaučius patenka, bet jausmas toks, tarsi būtum apsižiojęs įjungtą plaukų džiovintuvą.
Beje, kas yra Armagedonas? Yra dvi versijos. Pirmoji: tai tokia specifinė Žemės vieta, kurioje, anot Naujojo Testamento, šėtono generolai skelbia karą gerojo Dievo žmonėms. Antroji: tai neišvengiama pabaigos pradžia, paskutinis eschatologijos spektaklio veiksmas. Holivudas sukūrė trečiąjį, supaprastintą variantą apie asteroidą. Nuo jo ir nuo pabaigos nėra šansų pabėgti, bet filmo pabaiga vis vien gera, nes Amerikoje kitaip nebūna.
„Tėti, čia pas mus pragaras“, – sako man Romoje likusi dukra. Neramu. Ten, meteorologinės apokalipsės atokaitoje, kai naktį oro temperatūra nukrinta maždaug 13–15 laipsnių – bet kas iš to, nes termometras vis tiek rodo apie 30, – ten liko vaikas ir alyvmedis. Ten greitosios pagalbos ekipažams tenka kviesti greitąją pagalbą. Ten municipalinės policijos pareigūnai išeidami į darbą gatvėje persižegnoja. Kelių remonto tarnybos darbuotojai ten eina taisyti kelių vidurnaktį, nes vidurdienį asfalto darbai tampa krematoriumu po atviru dangumi. Ir vietinė „Sodra“ ten jau siūlo nedarbingumo atostogas laiškininkams, jeigu temperatūra kyla aukščiau 35°C. Armagedono bestija būtent ten susidomėjusi žvalgosi į turistą, kuris darosi selfį su Koliziejumi, nors realiai tai selfis su saulės smūgiu.
Armagedono bestija patenkinta šypsosi, nes įkaitusioje planetoje verda idiotiška diskusija tema „ar tai yra normalu, ar tai nėra normalu“.
Nuomonių yra įvairių. Pavyzdžui, JAV kosminių tyrimų agentūros NASA klimatologijos mokslininkas Peteris Kalmusas šiomis dienomis pasiūlė džiaugtis, jeigu orų mergina televizijoje praneša +43 laipsnių karštį. Štai ką jis pasakė: „Gerbiamieji, džiaukitės šia vasara, nes tai paskutinė vėsi vasara likusiame jūsų gyvenime“. Ta prasme? Kai temperatūra pavėsyje pakils iki šėtoniškų +48,8 laipsnių Celsijaus, tada šiandien dejuojantys prisimins, kaip smagu buvo gyventi, kai buvo net penkiais laipsniais mažiau.
Tai pakankamai siaubinga perspektyva. Šito mes dar nesuvokiame, nebent pastebime, kad grybų ir grybautojų Dzūkijoje laukia dinozaurų likimas – išnykti. Bet, pavyzdžiui, vokiečiai jau nerimauja. Siūlau į tai atkreipti dėmesį, nes kažkam Roma yra toli, bet Vokietija – šalia. Šios šalies sveikatos ministras Karlas Lauterbachas darbščiosios valstybės gyventojams pasakė tai, ko iš vokiečio nesulauktum: „Popietės siesta nėra blogas pasiūlymas“. Mums kol kas sunku įsivaizduoti, ką sako Karlas, bet ką gali žinoti: gal jau visai greitai tautiečiai, atvykę pirkti „Audi“ automobilių į Ingolštatą, ras Ispaniją arba Italiją: pietų pertrauka nuo 13.00 iki 16.00. Aptiks būtent Vokietijoje tą gėdingą nieko neveikimą vidury dienos, kurį iki šiol tituluodavo kaip „pietiečių tinginystę“.
Armagedono bestija trina rankomis, nes 43 laipsniai Celsijaus virš nulio, pasirodo, yra palankiausia temperatūra viešo marazmo protrūkiams. Meteorologai karščio rekordą naudoja karjerai, klikams rinkti ir vienas kitam durninti. Klimato kaitos aktyvistai karštį naudoja kaip tinkamą galimybę apsipilti patys arba apipilti Van Goghą dažais. Moterų teisių asociacijos skelbia kovą už nuogų spenelių lygybę tarp vyrų ir moterų, nes karšta ir vieniems, ir kitiems. Serijiniai vandalai unikalius baroko fontanus be minimalaus sąžinės graužimo utilizuoja prakaituotų pažastų ir kojų apiplovimams.
Labiausiai Armagedono bestijai patinka tie beprotybės subjektai, kurie iš sveikatai pavojingos kaitros įskelia energingą politinę diskusiją: nagi, pasvarstykime, ar 43 laipsniai pavėsyje prakaitą labiau varo leftistams, ar patriotams.
Šiuo metu itin populiari vokiečių patriotų partija AfD (vok. Alternative für Deutschland) ideologiniu priešu skelbia nebe komunistus, o klimato kaitos judėjimus. Gamtos apsauga, žaliasis kursas, elektromobiliai, A+++ klasės skalbyklės ir indaplovės viso labo tėra leftistinio elito fantazijos, gėdingi tautų mulkinimo naratyvai bei aparatai.
Panašiai svarsto ir kylanti Ispanijos neofrankistų partija „Vox“. Ir didžiuma kitų iki kaulų smegenų patriotinių-populistinių politikos vektorių. Nekalbant apie trečiojo pasaulio gyventojus, nes, tarkime, tik 18 proc. Indonezijos gyventojų pritaria gamtosaugos ir taršos mažinimo programoms, o štai Skandinavijoje tokių yra net 85 proc. Lietuva šiuo klausimu turbūt arčiau Indonezijos, nes, po velnių, isteriškoji, visiems nusibodusi klimato mergikė Greta Thunberg yra iš ten – iš vėsios, apsnūdusios Švedijos.
Tai jau lyg ir pakankama priežastis prijausti Indonezijai ir vokiečių klimato neofašistams iš AfD. O ką? Mūsiškis, žaliasis, „made in Lithuania“ kovos su klimato kaita eurokomisaras tyli kaip pelė po Briuselio šluota.
Svarbiausia: netikėkite mokslininkais, kaip netikėjote jais pandemijos metu. Nes šnekos apie klimato kaitą yra tokia pati šlykštybė kaip: a) kovidas; b) statistikos duomenys; c) LGBT; d) ES. Keista, bet: a), b), c) ir d) daug kur susikerta su e) – neduoti ginklų Ukrainai. Armagedono bestijai viskas tinka. „Vėsiausia“ mano ir jūsų likusio gyvenimo vasara įpusėjo.
