Buvo paskutinė 1937 m. gegužės diena. Ankstyvas rytas. Valtininkas Antonis Adamowiczius lėtai yrėsi kairiąją Neries puse miesto link. Tai jo kasdienis kelias į darbą, tačiau šį kartą kelionė buvo trumpa. Už kelių šimtų metrų palikęs žiemos uostą, ties aukštutiniu Antakalnio tiltu, prie Neries krantinės jis aptiko kraupų radinį, sujaukusį įprastos dienos planus. Po vandeniu, prie neseniai sutvarkytos krantinės polių, jis pastebėjo užstrigusį žmogaus kūną.
1940 m. Vilniaus plano fragmentas. Gangsterio Napoleono nužudymo ir kūno radimo vietos.
© K. Kučiausko nuotr.

Vargais negalais valtininkas kūną ištraukė į krantą ir nustėro – žmogus buvo itin žiauriai nužudytas. Durtinės žaizdos galvoje ir krūtinėje, kaklas perrėžtas taip giliai, kad galva vos laikėsi savo vietoje. Tačiau į akis krito ne tik žiaurus susidorojimo būdas, bet ir velionio apranga – tamsus prabangus švarkas, raudonas dryžuotas kaklaraištis ir geltoni batai. Apie radinį valtininkas tučtuojau informavo 3-čiąjį policijos komisariatą, į įvykio vietą skubiai atvyko teismo medicinos ekspertai, policija, miesto komendantas inspektorius Frankowskis ir kriminalinio skyriaus komisaras Dzicas.

Į pagalbą atvežtas ir policijos šuo Merkurijus. Keturkojis pasitelktas ne veltui, mat įvykio vietoje dirbęs gydytojas konstatavo, jog žmogžudystė įvykdyta vos prieš kelias valandas ir Merkurijus netruko užuosti reikiamus pėdsakus. Seklys ėmė vesti tyrėjus aukštyn upe, link Pospieškos, tolimiausios Antakalnio dalies. Vos įsukus į Giliąją gatvę, pareigūnai smėlyje pamatė pėdsakus. Jie vedė į šalia esančius krūmynus, kuriuose ir buvo rasta nusikaltimo vieta – smėlyje ir ant krūmų matėsi išdžiūvusio kraujo žymės, krūmuose voliojosi kruvinos servetėlės ir didelis, sukruvintas mėsininko peilis. Neabejota, kad tai nusikaltimo įrankis.

Visi šie įkalčiai ir liudininkų apklausa leido tyrėjams preliminariai nustatyti nusikaltimo eigą. Viskas vyko apie pusę dviejų nakties. Žudikai, mat pėdsakų buvo keli, savo auką į įvykio vietą priviliojo klasta – nuo Giliosios gatvės link nusikaltimo vietos eita ramiai ir tik čia tarp aukos ir budelių užvirė įnirtinga kova. Šitai patvirtino kaip tik tuo metu priešingame upės krante sargybą ėjęs kareivis. Jis įžiūrėjęs vyrų siluetus, girdėjęs juos šnekant, vėliau naktį perskrodė baisus riksmas, kuris staiga nutilo. Riksmą girdėjo ir atsitiktinis praeivis Giliojoje gatvėje, tačiau nubėgęs arčiau upės nieko nerado. Žudikai savo ruožtu auką įmetė į Nerį, tikėdamiesi, kad tėkmė ją nuneš, tačiau ši įsipainiojusi į vielas sustojo netoli egzekucijos vietos.

Vargais negalais valtininkas kūną ištraukė į krantą ir nustėro – žmogus buvo itin žiauriai nužudytas. Durtinės žaizdos galvoje ir krūtinėje, kaklas perrėžtas taip giliai, kad galva vos laikėsi savo vietoje. Tačiau į akis krito ne tik žiaurus susidorojimo būdas, bet ir velionio apranga – tamsus prabangus švarkas, raudonas dryžuotas kaklaraištis ir geltoni batai.
Karolis Kučiauskas

Kas gi buvo nužudytasis geltonais batais?

Apieškojus aukos drabužius, švarko kišenėje aptikti dokumentai. Paaiškėjo, kad tai policijai gerai žinomas Chaimas Kolpokupolo. Iš Salonikų kilęs keturiasdešimtmetis, tarpukario Vilniaus nusikaltėlių gretose dominavo Miškos Napoleono pravarde ir vos prieš kelis mėnesius išėjo iš Lukiškių kalėjimo. Čia jis kalėjo už Vilniaus prekeivių turto prievartavimą bei priklausymą vienai žymiausių to meto Vilniaus gangsterių gaujai. Tiksliau tam, kas iš jos liko.

Minėta organizacija, tai dar nuo Pirmo pasaulinio karo Vilniuje veikusios didžiausios ir gerai sustyguotos gaujos, senosios „Bruderferajn“ dalis. Gaujos, grobusios žmones, reketavusios Vilniaus prekybininkus ir, kaip bebūtų keista, savo narius privalomai vedusios į miesto teatrus.

3-io dešimtmečio viduryje, po didžiulio teismo proceso, „Brolijai“ (taip iš jidiš verčiasi „Bruderferajn“ pavadinimas) buvo suduotas skaudus smūgis ir ji skilo. Vilniaus gangsteriai nuo to laiko pasidalino į dvi konkuruojančias „šaikas“. „Bruderferajn“ likučiams toliau vadovavo pirminio darinio galva Zelikas Levinsonas (pravarde Chanas Bobkesas (Chan Bobkes)), o naujam, pavadinimu „Aukso vėliava“ – kitas senosios Bruderferajn vadas Aronas Vojcikas (pravarde Orka Šimtinis (Orka Setka)). Tyrimo metu paaiškėjo, kad nužudytasis C. Kolpokupo priklausė Orkos Šimtinio „Aukso vėliavai“ ir tapo gangsterių tarpusavio kovos auka.

Byla tirta septynis mėnesius. 1937-1938 m. lūžyje įvyko teismo posėdis, kurio metu teisti Napoleono nužudymu kaltinti Vilniaus gangsteriai. Apskrities teisme (pastate priešais Lukiškių aikštę) susirinko didžiulė įtartinų tipų ir ryškiaspalvių jų palydovių minia. Ant teisiamųjų suolo atsidūrė dviese – dukart teistas Chano Bobkeso sūnus Chaimas Levinsonas ir spaudoje Vilniaus „kontrabandininkų karalius“ ir „pasaulinės šlovės“ įsilaužėliu tituluotas, keturiskart teistas Abraomas Ritas.

Gaujos, grobusios žmones, reketavusios Vilniaus prekybininkus ir, kaip bebūtų keista, savo narius privalomai vedusios į miesto teatrus.
Karolis Kučiauskas

Teismo posėdžio metu paaiškėjo papildomos tragiškos nakties aplinkybės. Tuoj po to, kai krūmuose Giliojoje gatvėje buvo aptiktas kraujo klanas ir nužudymo įrankis, policijos šuo Merkurijus tyrėjus nuvedė į patį Pospieškos pakraštį, prie atokaus vasarnamio. Jame, apsupti tuščių butelių ir buvo sučiupti Levinsonas ir Ritas. Ant jų drabužių pastebėtos kraujo dėmės, kurios, kaip vėliau nustatė teismo ekspertai, priklausė tai pačiai kraujo grupei. Kišenėje pas Levinsoną rastos ir tokios pat kruvinos servetėlės, kaip ir įvykio vietoje.

Nustatyta, kad teisiamieji nusikaltimą planavo iš anksto. Kelios savaitės iki nužudymo jie išsinuomojo minėtą vasarnamį ir ten girtavo. Pospieškos gyventojai pasakojo, jog prie namo reguliariai privažiuodavę sunkvežimiai su maistu ir gėrimais.

Manyta, kad nužudymo motyvų būta dviejų. Pirmasis – sena konfrontacija tarp „Aukso vėliavos“ ir „Bruderferajno“, antrasis – Chanas Bobkesas ėmė įtarinėti Napoleoną bendradarbiaujant su policija tyrime dėl kontrabandos. Norėdamas nusikratyti gręsiančios atsakomybės Napoleonas neva skundęs „Brolijos“ narius. Išaiškinti skundiką Chanas Bobkesas pasiuntė savo sūnus Chaimą ir Izaoką. Šie į pagalbą pasitelkė ir jau minėtą Abraomą Ritą. Buvo nustatyta, kad tragedijos išvakarėse Levinsonas ir Ritas kartu su Napoleonu gėrė Rito sesers užeigoje. Sutemus Ritas pasiūlė keliauti į Pospiešką, kur pažįstamas skrybėlių pardavęs parūpinsiąs daugiau degtinės. Visi trys sėdo į briką ir išlipo Giliosios ir Antakalnio gatvių sankryžoje. Iš čia nužingsniavo link Neries, į suplanuotą žmogžudystės vietą.

Gynyba mėgino įtikinti teismą, kad Napoleonas buvo nužudytas saviškių, mat žinodamas, kad Bruderferajn yra jo priešai, tikrai nebūtų leidęsis įviliojamas į pasalą. Kaltinamieji teigė, kad įvykio momentu jie dalyvavę pobūvyje, o tai neva patvirtinti gali su jais buvusi galybė žmonių. Tačiau keturiasdešimties liudininkų tarpe, atsirado ir tokių, kurie tvirtino matę kaltinamuosius Napoleono draugijoje. Vienas tokių – apklaustas brikos vadeliotojas, atpažinęs Levinsoną, kurį jis vežė link Pospieškos tragišką vakarą.

Kaip vienas liudytojų, teisme kalbėjo ir jaunesnysis Chaimo Levinsono brolis Izaokas. Jis pasakojo teisėjus neįtikinusią versiją apie tai, kaip dieną prieš areštą jis važiavęs dviračiu susižalojo ranką. Brolis tvarkydamas žaizdą apsitaškė drabužius krauju, o tai, neva, galėtų patvirtinti kraujo grupės tyrimas. Šiuo takeliu procesas nepasuko ir išbraukė Izaoką iš įtariamųjų sąrašo, mat įrodymų jį apkaltinti prisidėjus prie nužudymo pritrūko.

Teismo posėdis tęsėsi iki vėlumos. Gynyba tebemėgino įtikinti teisėjus, neva, Napoleonas krito nuo saviškių rankos, tačiau nusikaltimo žiaurumas, liudininkų parodymai ir tyrėjų darbas „Bruderferajn“ nariams ištrūkti nebeleido. 1938 m. sausio 3 d. vidurnaktį „Bruderferajn“ nariai buvo pripažinti kaltais. Abraomas Ritas nuteistas penkiolikai metų kalėjimo, Chaimas Levinsonas – iki gyvos galvos. Miškos Napoleono žmonai Gitai Kolpokupolo nuteistieji turėjo atlyginti ir laidojimo išlaidas – 500 tuomečių zlotų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (202)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (82)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (169)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (16)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (35)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (67)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Santuokos sakramento auka: už norą tuoktis prestižinėje bažnyčioje pakloja įspūdingas sumas (393)

Vienas iš didžiausių galvos skausmą keliančių klausimų jaunavedžiams – kiek aukoti...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (12)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (15)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...

Šuns apkandžiota kaunietė: jo šeimininkė net nemėgino sudrausminti keturkojo – spruko, palikusi vaikus (236)

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi svetimo šuns sužalota ir įbauginta...