Tie, kieno žinios apie feminizmą pranoksta žinias žmogaus-iš-gatvės, čia juokiasi homeriškai: „Ką?? Kas per… pelės lizdas galvose?!“ Tikrai taip: pelės lizdas. Bet – o jei pasiraustume po jį atidžiau? (Verta, nes būtent taip feminizmą suvokia žmonės-gatvėse). Dalis šių antifeminisčių yra tiesiog well-gendered patriarchato dukros (jos nuoširdžiai galvoja, jog šeimininko įdagas kaktoj – garbė, nes „O kaip gi aš?? Aš to verta! “), bet kitos – pacituotosios – bando kalbėti prieš feminizmą kaip tik todėl, kad YRA feministės, tik to nežino (kaip nežino, nepastebi ir patriarchato egzistavimo fakto).
Kaip tokius pranešimus – pilnus tų pačių stereotipų, nuo kurių tariasi padėsiantys atsiriboti (jau nekalbant apie „Cosmopolitan“ gėdos nedarantį stilių) – skaito moterys, kurios teoriškai nieko nežino apie feminizmą, bet yra de facto pakankamai emancipuotos, kad pasijustų pažemintos ir įžeistos žinutės „Atrask vištą savyje – ir tada mes tau padėsime“? Jei „vištos charakteris“ yra tai, ką moteryje a priori preziumuoja ir intensyviai ugdo tradicinė socialinė tvarka, tai lygiai taip pat jį a priori kiekvienoje moteryje taria esant ir žada „emancipuoti“ (redukuodamas į „moteriškumą“!) šio tipo kvazi-feminizmas.
Be abejo, tautininko skundas – absurdiškas, o bylos kėlimas jo pagrindu reikštų pavojingą politinę slinktį Rusijos link, bet ikiteisminis tyrimas anaiptol to nereiškia (jis turi prasidėti, jei yra skundas, o skundą – net ir nepagrįsčiausią – prokuratūrai gali įteikti bet kas prieš bet ką; prokuratūra ir turi nustatyti nepagrįstumą, todėl šis ažiotažas medijose ganėtinai keistas), o performansas dėl to geru ir vertu palaikymo netampa. Daryti „bet ką“, veržtis į kankinystę, manyti, kad jei jau mane (neteisingai) persekioja ir aš kenčiu, tai, vadinasi, esu teisus, ir dar (net ne prašyti, o) reikalauti, kad feministai/ės plotų, reiškia siekti, kad publikos akyse atsakomybe už šį feminizmo kompromitavimą dalintųsi niekuo dėti žmonės.
Iš tiesų tai joks įgalinimas ir joks feminizmas, o mazochistinis negalės išpažinimas ir ekspansyvi patriarchato tąsa. Todėl ne, feminizmas neturi „būti įvairus“ (priešingai populiariai mūsų tarpe klišei): pirmasis jo priešas yra būtent tokius dalykus toleruojanti ar teisinanti „įvairovės“ (t.y. „kiekviena/s gali turėti savo nuomonę ir neprivalo jos nei ginti nei apginti“) ideologema. Tokio „feminizmo“ NETURI BŪTI – vardan Feminizmo.