aA
Svarstant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą šių metų pavasarį, Seimo nariai nuolat gaudavo signalus iš pilietinės visuomenės ir tarptautinės bendruomenės, kad įstatymo projektas yra ydingas dėl jame įtvirtintų diskriminacinių nuostatų ir, kad tokia projekto redakcija nebus priimtina.
© Corbis

Tuomet diskriminacines nuostatas propaguojantys Seimo nariai teigė, kad įstatymo formuluotės yra tinkamos, o tarptautinė bendruomenė teiks prioritetą vaikų interesams, o ne saviraiškos laisvei (matyt, buvo manoma, kad homofobijos platinimas yra vaikų interesų gynimas). Akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė tokio tariamo „vaikų intereso gynimo“ nesuprato ir pareikalavo iš Seimo ydingą įstatymą pataisyti.

Respublikos prezidentė pateikė įstatymo pataisas, tačiau svarstant pateiktas pataisas Seime į 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir vėl buvo įrašyta nuostata, kuria valdžios priimtos šeimos sampratos kritika priskiriama informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Akivaizdu, kad tie Seimo nariai, kurie pritarė tokios nuostatos įrašymui, nėra pakankamai susipažinę nei su teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus (taip pat ir vaiko) teises, nei su Konstitucija, nei su esminiais demokratijos elementais.

Konservatorių siūlomos nuostatos, kurias remia Seimo komitetai, tampa ne nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio priemone, bet nepopuliarios valdžios, kurios sprendimais nepasitikima, kritikos draudimo precedentu.
Mindaugas Kluonis

Nuostatai pritariantiems Seimo nariams derėtų žinoti (tai, beje, 11 klasės politologijos kursas), kad teisė kritikuoti valdžią ir turėti kitą nuomonę bei ją reikšti politikos mokslininkų visuotinai pripažįstama kaip esminė sąlyga demokratijos egzistavimui. Valdžios kritika apima ir teisę nesusilaukiant sankcijų kritikuoti valdžios sprendimus ir jos priimtus įstatymus (taip pat ir Konstituciją), juose įtvirtintas sampratas, galimybę tai daryti viešai ir bet kokiai auditorijai, kuri nori klausyti. Jei šios sąlygos nesilaikoma, valstybė negali būti laikoma demokratine ir jos santvarkos apibūdinimui vartojamos autoritarizmo arba totalitarizmo sąvokos.

Pritarimas tokioms pataisoms verčia susirūpinti ir demokratijos erozijos apraiškomis mūsų šalyje. Seimo komiteto siūlomos nuostatos yra pirmas žingsnis į valdžios kritikos draudimą. Istorinė patirtis rodo, kad nesustabdžius autoritarizmo pačioje jo užuomazgoje, draustinos kritikos apimtis plečiasi. Bandymai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už informacijos, kuri pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, skleidimą ir pilnamečiams aiškiai matomi septynių Seimo narių pateiktose Baudžiamojo ir Administracinio kodeksų pataisose, kuriose siūloma bausti už tokios informacijos pateikimą apskritai.

Tikėtina, kad tas pats įvyktų ir su nuostata, draudžiančia skatinti kitokią nei valdžios išleistuose teisės aktuose įtvirtintą šeimos ir santuokos sampratą. Uždraudus kritikuoti vienus teisės aktus ir juose pateikiamas sampratas draudimų ratas pradėtų plėstis vis labiau, o įstatymų ir Konstitucijos nuostatų kritikos galimybės mažėtų. Tokiu būdu, konservatorių siūlomos nuostatos, kurias remia Seimo komitetai, tampa ne nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio priemone, bet nepopuliarios valdžios, kurios sprendimais nepasitikima, kritikos draudimo precedentu.

Autoritarines nuostatas palaikantiems Seimo nariams derėtų žinoti ir tai, kad draudimas persekioti už valstybės įstaigų ir pareigūnų darbo kritiką yra įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnyje. Įstatymai, tokie kaip Civilinis kodeksas ir, tarp kita ko, Konstitucija, yra valstybės pareigūnų darbo rezultatas, todėl teisė kritikuoti juose įtvirtintas sampratas ir pateikti alternatyvas negali būti ribojama, jau nekalbant apie bet kokią galimybę už tai bausti. O Seimo komitetų pateiktuose įstatymo pataisų papildymuose siūloma būtent bausti už alternatyvių įstatymuose įtvirtintoms šeimos kūrimo ir santuokos sampratų pateikimą nepilnamečiams. Akivaizdu, kad tokia nuostata yra ne kas kita, kaip persekiojimo už valdžios įtvirtintų sampratų kritiką įteisinimas.

Bandymai maskuoti antikonstitucinį ir antidemokratinį šių pataisų pobūdį išvedžiojimais apie „konstitucinių vertybių gynimą“ ir nepilnamečių apsaugą nuo „nekonstitucinės“ šeimos ir santuokos sampratos yra beprasmė demagogija, kadangi Lietuvos ratifikuotos JTO Vaiko teisių konvencijos 13 straipsnis aiškiai reikalauja netrukdyti nepilnamečiams ieškoti ir gauti informaciją, reikšti savo pažiūras, bei garantuoja teisę į minties ir sąžinės laisvę.

Kol Seimas nedenonsuos JTO Vaiko teisių konvencijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Seimo komiteto suformuluota 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto nuostata bus negaliojanti savaime.
Mindaugas Kluonis

Neabejotina, kad šie straipsniai, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją apima ir valdžios sprendimų bei sampratų kritiką, bei alternatyvių sampratų pateikimo galimybę. Vaiko teisių konvencijos 13 straipsnis į šią konvenciją įtrauktas neatsitiktinai, bet siekiant apsaugoti vaikus nuo valdžios pastangų indoktrinuoti juos apie valdžios neklystamumą. Taigi, pirmiausia siūloma nuostata pažeistų pačių nepilnamečių teises.

Tik visiškai teisės neišmanantis asmuo gali tikėtis, kad bet kuris žmogus, nubaustas už kitokios nei Konstitucijoje ar Civiliniame kodekse įtvirtintos santuokos ir šeimos sampratos skatinimą nepilnamečiams, nebus laikomas persekiojamu už valdžios priimtų sprendimų ir galiojančių įstatymų kritiką. Europos žmogaus teisių teisme (ypač atsižvelgiant į naujausias Europos Tarybos ir Europos Sąjungos deklaracijas santuokos ir šeimos srityje) administracinės atsakomybės taikymas už teiginių, jog Konstitucijoje įtvirtinta santuokos samprata yra naikintinas diskriminacinis totalitarizmo reliktas, ribojantis veiksnių žmonių teisę susituokti abipusiu sutarimu ar teiginių, kad santuoka tarp tos pačios lyties asmenų lygi santuokai tarp skirtingos lyties asmenų, pateikimą nepilnamečiams bus pripažintas žmogaus teisių į valdžios sprendimų kritiką ir nuomonės laisvę pažeidimu.

Tikėkimės, kad Seimo nariai, pritarę tokioms pataisoms, žino ir tai, kad iškilus kolizijai tarp Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutarties ir įstatymo, tarptautinė sutartis turi aukštesnę galią. Taigi, kol Seimas nedenonsuos JTO Vaiko teisių konvencijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Seimo komiteto suformuluota 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto nuostata bus negaliojanti savaime. Jei nesiruošiama denonsuoti minėtų konvencijų, tuomet nėra prasmės įtraukti į įstatymą šios nuostatos ir po to gaišinti žmonių laiką, siekiant įrodyti ir taip aiškų dalyką teismuose, kurie, priėmus tokią nuostatą, neabejotinai turės darbo.

Aišku pasisakymai už vadinamąsias „šeimos vertybes“ skambės gražiai iš Seimo tribūnos ir pritrauks tamsiausio bei antidemokratiškiausio elektorato balsus, tačiau vargu, ar moralu manipuliuoti pakankamai teisinių žinių neturinčiais rinkėjais, siūlant ir ginant nuostatas, kurios, kaip žinoma iš anksto, vos pabandžius jas pritaikyti praktiškai, nustos galios bei vėl užtrauks tarptautinį Lietuvos pasmerkimą ir smogs jos biudžetui (nes asmenys nukentėję nuo šios nuostatos taikymo prisiteis moralinės ir turtinės žalos atlyginimą). Gal siekiant padidinti pasitikėjimą Seimu ir demokratija, populizmu užsiimantiems politikams vieną kartą vertėtų nustoti siūlyti rinkėjams kvailių auksą ir įsiklausyti į savo kolegų Seime, kurie ne vienus metus dirba žmogaus teisių srityje, pastabas ir pasiūlymus?

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto specialistai neturi drąsos nurodyti Seimo nariams kai kurių jų pasiūlymų absurdiškumo, nesitaikstymas su teisiniu nihilizmu, rinkėjų mulkinimu ir bandymais riboti demokratiją tampa demokratines vertybes puoselėjančių Seimo narių, pilietinės visuomenės ir europinės bei tarptautinės bendruomenės uždaviniu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (9)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (249)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (83)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (83)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (6)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (46)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (54)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...