Priėmus tokias Konstitucijos pataisas taip pat bus pažeista Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija draudžianti vaikų diskriminaciją dėl bet kokių aplinkybių (tarp jų ir tėvų šeiminės padėties) (2 straipsnis), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, draudžianti diskriminaciją dėl gimimo aplinkybių (14 straipsnis).
Šios teisinės sistemos nuoseklumą griaunančios Konstitucijos pataisos bus priimtos ir įsigalios 2012 metų rugsėjo mėnesį, prieš pat Seimo rinkimus ir tai bus padaryta tyčia, kad kitos kadencijos Seimas neturėtų kitos išeities kaip tik taisyti Konstituciją išbraukiant iš jos šeimos ir santuokos susiejimą arba rizikuotų laukti, kol Konstitucinis Teismas bus priverstas pripažinti, jog Konstitucijai prieštarauja JT Vaiko teisių konvencija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Kitaip tariant, pataisų teikėjai pradėjo nešvarią, rinkėjų mulkinimu pagrįstą rinkiminę kampaniją, teikdami pataisas, kurios neveiks ir turės būti atšauktos, palikdami savo sukeltas teisines problemas spręsti kitam Seimui. Tokia taktika konservatorių buvo panaudota ir 2000 metų rinkimuose, kai naujos kadencijos Seimui buvo primestas įstatymas dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo, taip komplikuojant santykius su Rusija. Šio įstatymo į valdžią grįžę konservatoriai patys neįgyvendina, nes jo įgyvendinti yra neįmanoma.
Rinkėjai, besitikintys, kad šeima bus susieta išimtinai su santuoka, galiausiai liks nieko nepešę ir turės progą keikti „bloguosius“ socialdemokratus ir Europos Sąjungą, „griaunančius tradicinę šeimą“, Lietuva vėl pagarsės kaip žmogaus teisių negerbianti valstybė, o atsakomybė už konservatorių, darbiečių ir tvarkiečių nevykusių sprendimų pasekmes bus suversta naujojo Seimo daugumai, kuri, tikėtina, turės pakankamai atsakomybės priimti nepopulistinius sprendimus, kai iškils Lietuvos pašalinimo iš Europos Sąjungos grėsmė.
Toks atsakomybės suvertimas irgi nebus naujiena. Taip jau buvo 2007–2008 metais, kai neišmintingai didindama „Sodros“ išlaidas tuometinė Seimo opozicinė dauguma (iš esmės tos pačios partijos, kurios šiandien teikia Konstitucijos pataisas) sudarė prielaidas kilti finansinei 2008 m. krizei ir dėl jos apkaltino ryžto atsistatydinti stokojusią socialdemokratų vadovaujamą mažumos Vyriausybę.
Toks neatsakingas rinkėjų mulkinimas, kenkiantis pirmiausia Lietuvos valstybei ir skaldantis ir netgi supriešinantis visuomenę, yra puikus populistinės politikos ir partinių interesų iškėlimo aukščiau valstybės interesų pavyzdys.
Žinoma, yra ir kitas kelias. Pritarti. Ir prisijungti prie rinkėjų mulkinimo, o paskui sakyti, kad, deja, nemanėm, jog reikės tas pataisas panaikinti.
Tik pasirinkus šį kelią nevertėtų stebėtis, kad pasitikėjimas partijomis balansuoja ties nuliu, o žmonės iš politikų nieko gero nesitiki ir jaučiasi beteisiai. Pataisų teikėjai (konservatoriai, valstiečiai, tvarkiečiai, darbiečiai) savo kelią į tolesnį pasitikėjimo valstybe smukdymą jau pasirinko. Liberalai principingai pareiškė, kad prieš žmogaus teises nukreiptų pataisų nepalaikys. Socialdemokratai vis dar turi pasirinkimo galimybę.
Ir abu pasirinkimai yra neklaidingi. Sąžiningasis variantas gali būti nenaudingas prieš rinkimus, o nesąžiningasis – po jų (jei tik rinkėjai atsimins). Na ir žinoma keltinas politinio atsakingumo klausimas, bet negi kam nors tai rūpi?
Juk jei rinkėjai noriai leidžiasi mulkinami ir balsuoja už tokias partijas, nesidomi ko verti partijų pasiūlymai, tuomet sukčiauti apsimoka. Ir neįmanoma padėti tiems, kurie nenori padėti sau. Turime tokią valdžią, kokios nusipelnome.