Nusipelnome tokios valdžios, kokią išsirenkame, nes tokia žmonių valia. Pasak rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“, tik 45 proc. apklaustųjų ketina dalyvauti rinkimuose.
23 proc. respondentų planuoja nedalyvauti spalio 11 d. Seimo rinkimuose, o 32 proc. dar svarsto. Išankstinio balsavimo rezultatai tai patvirtina. Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo 1,5 proc., kai prieš ketverius metus šis rodiklis siekė daugiau nei dvigubai - 3,5 proc. Net tarp nusprendusių dalyvauti apie 8 proc. dar nežino, už ką balsuoti.
UAB “Vilmorus” paskutinė prieš parlamento rinkimus apklausa taipogi atskleidžia nemažą neapsisprendusiųjų dalį: kone 9 proc. nenori eiti prie balsadėžių, o 18 proc. nežino, už ką balsuoti.
Šiame straipsnyje nebus konkretaus patarimo, ką pasirinkti balsuojant, tačiau galima susiaurinti paieškos lauką.
Mes visi ir visos norime sąžiningų, padorių, empatiškų ir šaunių politikų ir politikių. Visgi, pasitikėjimas partijomis ir parlamentu yra bene mažiausias tarp lyginamų politinių ir kitų institucijų. Nenuostabu, nes skandalai ir skandalėliai Seime, žiniasklaidos kritika iš skirtingų ideologinių pusių, galų gale žiūrėjimas į valdžią per padidinimo stiklą daugeliui numuša žavesį politika. Balsuojant ar simpatizuojant vienai partijai, kitos atrodys (daug) menkiau patrauklios.
O ir lūkesčius politikams turime aukštus – kaip taip juos taikytume savo pilietiniam ir politiniam aktyvumui...
Renkant Seimą, žiūrėkite į tris sritis: praeitį, dabartį ir ateitį.
Žiūrint į praeitį, visų pirma atsakykite sau, ar jūsų, jūsų artimųjų ir Lietuvos gyvenimas pagerėjo per ketverius metus. Taip įvertinsite valdymo rezultatus. Ar ekonomiškai gyvenate geriau, ar geresnės socialinės garantijos bei paslaugos, ar sumažėjo Lietuvoje skurdo, socialinės atskirties, vidutinio lygio korupcijos, ar pagerėjo verslo sąlygos? Pagalvokite, kaip buvo dorojamasi su covid-19 pandemijos iššūkiais ir kaip keitėsi sveikatos apsaugos paslaugų kokybė per visą šio Seimo kadenciją.
Pasidomėkite, kaip mus vertina įvairios pasaulio organizacijos. Ir kritikuojantys, ir giriantys valdžią tikrai ras įdomios informacijos. Smagu, kai Lietuva užsienyje yra giriama, o ne peikiama: Pasaulio banko Doing Business duomenimis Lietuva per ketverius metus pakilo nuo 24 iki 11 vietos. Transparency International sako, jog Lietuvoje per metus korupcija šiek tiek sumažėjo, o Freedom House Lietuvos demokratiją vertina aukštu 91 balu iš 100. Ko gero, ir kritikos galėtume rasti.
Žiūrėdami į praeitį, dar prisiminkite, kiek dalinti politikų ir partijų pažadai virto realybe. Užtenka atsiversti 2016 m. partijų ar Vyriausybės programas.
Pasvarstykite, ar jūsų rinkti kandidatai ir kandidatės vienmandatėse apygardose pateisino jūsų viltis, ar kiti politikai ir politikės elgėsi adekvačiai, nesivėlė į skandalus, nedarė sau gėdos, buvo reprezentatyvūs užsienyje ir rėmėsi Lietuvos nacionaliniais interesais.
Pagalvokite, ar partijų lyderiai buvo tinkami – balsuojant už partiją visada galite tai išreikšti reitingavime.
Žvelgiant į dabartį, nuspręskite, kokios jūsų politinės vertybės. Ar esate į ekonomiškai kairę (remiate darbuotojus, didesnį viešąjį gėrį ir valstybės iniciatyvą ekonomikoje) ar į dešinę (remiate rinkos ekonomiką, darbdavius, verslą). Jei socialiai pasisakote už tai, kad privataus gyvenimo klausimus žmonės spręstų remdamiesi savo atsakomybe, esate link kairiųjų, jei manote, kad valstybė turi reguliuoti moralinius dalykus – sukate dešinėn.
Galite atlikti manobalsas.lt testą internete – jis padės jums suprasti politines pažiūras į jų atitiktį su kitomis politinėmis jėgomis ir politikais.
Gal jūsų šeimoje ir aplinkoje yra nusistovėjusi tradicija remti tam tikrą politiką – tai ir svarbus veiksnys. Ne paskutinėje vietoje yra ir rinkimų kampanija, joje esančių šūkių, idėjų, veidų ir lyderių bei jų charizmos pristatymas. Emociniai aspektai toli gražu yra ne paskutinėje vietoje.
Žiūrint į ateitį, pasidomėkite partijų ir jų atstovų pažadais t.y. kaip bus sprendžiamos įvairios ekonominės, socialinės, kultūrinės problemos. Ar jos realistiškos, ar jos pagerins jūsų ir jūsų aplinkos situaciją.
Paskaitykite programas, pasidomėkite debatais televizijoje, radijuje, internete, socialinėse platformose. Įvertinkite, su kuo partijos gali sudaryti koalicijas – suprasite apie rinkiminių pažadų panašumus ir skirtumus. Galų gale, galite ir asmeniškai parašyti bei paklausti ar pakomentuoti vienam ar kitam politikui, ypač antrame rinkimų ture, atsakymas gali atskleisti politikų komunikaciją.
Galima būtų vardinti ir kitus aspektus, tačiau, jei apsvarstysite bent šituos, bus lengviau rinktis. Suprantama, kad daug ekonominių, psichologinių, socialinių veiksnių bei jų skirtingas svoris ir kombinacijos nulemia žmonių balsavimą ar apskritai dalyvavimą rinkimuose.
Tačiau svarbiausia yra ateiti į rinkimus ir prisidėti prie politikos ateities.
Ir nesakykite, kad nesidomite politika, nes esu tikras, jog turite nuomonę ir mokesčių, ir religijos vaidmens, ir požiūrio į Rusiją, ir didesnio krašto apsaugos finansavimo, ir sveikatos apsaugos bei politikų asmenybių klausimais. Juos ir kitus spręs būsimas Seimas.
Jūsų balsas, ypač antrame rinkimų ture, turės poveikio, kokio Seimo ir kokios politikos, t.y. Lietuvos visuomenės gyvenimo organizavimo ir reguliavimo mes nusipelnome.