Dar būdamas senatoriumi jis buvo aktyvus NATO plėtros į Vidurio ir Rytų Europą šalininkas. Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iki 2023 m. sausio JAV skyrė daugiau kaip 46 milijardus JAV dolerių Ukrainos ginklams ir karinei įrangai. Tai dvigubai daugiau, nei skyrė likusios devynios didžiausios Ukrainos donorės kartu sudėjus.
JAV prezidento lyderystė ir toliau yra svarbus veiksnys sprendžiant Aljanso įsipareigojimų dėl karinės pagalbos Ukrainai klausimus. Savo kalboje Vilniuje jis gyrė regiono valstybių kovą dėl laisvės ir stipriai akcentavo NATO vienybę, priešinantis Rusijos agresijai.
Daug kas Baltijos šalyse ir Lenkijoje norėjo konkretaus Ukrainos pakvietimo į NATO. Tikiu, kad J. Bidenas irgi to norėtų. Tačiau net ir galingiausios pasaulio valstybės vadovas yra apribotas ne tik tarptautinių, bet ir vidaus veiksnių.
Pagal „Pew Research Center“ pavasarį atliktą JAV gyventojų apklausą, absoliuti dauguma amerikiečių teigiamai vertina JAV ir NATO. Apie 64 proc. mato Rusiją kaip priešę, dar apie 30 proc. – kaip konkurentę.
Tačiau atitinkamai didesnė dalis amerikiečių mano, kad JAV turėtų mažiau dėmesio skirti problemoms užsienyje – ir daugiau koncentruotis į šalies vidų. Tokios nuomonės laikosi apie 55 proc. Kad JAV turėtų būti aktyvi sprendžiant pasaulio reikalus, mano apie 43 proc. Šie skaičiai smarkiai skiriasi tarp partijų palaikytojų. JAV aktyvumą tarptautinėje arenoje palaiko apie 60 proc. demokratų šalininkų ir tik apie 29 proc. – respublikonų.
Praėjusią savaitę Atstovų rūmai balsavo dėl gynybos finansavimo įstatymo pataisos, kuri būtų išėmusi karinės pagalbos Ukrainai išlaidas. Pataisa atmesta su absoliučia dauguma. Tačiau už ją balsavo 70 respublikonų. Tai sudaro trečdalį šios partijos frakcijos.
Labiausiai tikėtina, kad išankstiniuose respublikonų rinkimuose dėl prezidentinės nominacijos laimės Donaldas Trumpas. Jis apklausose yra stipriai atsiplėšęs nuo antroje vietoje esančio Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso. Buvusio prezidento pozicija atitinka naują, kraštutinį respublikonų sparną, norintį JAV atsitraukimo nuo paramos Ukrainai. Floridos gubernatorius iki šiol stengiasi apeiti šį klausimą.
Bet kokiu atveju, skilimas respublikonų partijos viduje ir tikėtina D. Trumpo nominacija reiškia, kad demokratams praradus Baltuosius rūmus, parama Ukrainos pastangoms laimėti karą prieš Rusiją sumažėtų.
Judame link dar vienos J. Bideno ir D. Trumpo kovos. Čia mūsų pasirinkimas yra visiškai aiškus. Turime laikyti kumščius už Joe.
Kokie jo šansai?
J. Bidenas yra nepopuliarus prezidentas. Pagal „FiveThirtyEight“ duomenis, jo darbui pritaria apie 39 proc. amerikiečių, nepritaria – apie 55 proc. Paskutinis JAV prezidentas, kurio populiarumas atitinkamu kadencijos metu buvo dar mažesnis, buvo Jimmy‘is Carteris. Jis 1980 m. nebuvo perrinktas antrai kadencijai – pralaimėjo respublikonui Ronaldui Reaganui.
Tačiau J. Bideno reitingai dabar yra beveik identiški (nesiskiria, įvertinus paklaidą) tam, kaip amerikiečiai vertino D. Trumpą. Kaip ir buvo D. Trumpo atveju, J. Bidenas yra remiamas tvirtų savo partijos šalininkų, nekenčiamas – priešininkų.
JAV politikos tyrėjai (Sides, Tausanovitch ir Vavreck, 2022) nustatė, kad šalies rinkiminė politika dabar yra ne tik poliarizuota (partijų šalininkai labai skiriasi ideologiškai), bet dar ir užkalkėjusi (angl. calcified). Tik maža dalis amerikiečių tarp prezidento rinkimų keičia partiją, kurią palaiko. Lyginant 2016 ir 2020 m. rinkimus, apylinkių balsavimas už demokratų kandidatą vidutiniškai keitėsi vos per 1,9 proc. punkto.
Tai didžiausias balsavimo stabilumas JAV nuo 1952 metų.
Tas turi dvi esmines implikacijas. Pirma, kiekvienas JAV prezidentas dabar yra pasmerktas neturėti didelio populiarumo. Antra, prezidento nepopuliarumas mažai ką pasako apie jo rinkimų šansus. Turėdami dvi alternatyvas, demokratai arba respublikonai vis tiek palaikys savo, nors ir nepopuliarų, kandidatą.
Ekonominis balsavimas – kai JAV prezidento rinkimų rezultatus leidžia spėti tokie rodikliai kaip nedarbas, pajamos arba infliacija – irgi vaidina mažesnę rolę. Svarbiau dabar yra ideologija ir partinė tapatybė.
D. Trumpas buvo nepopuliarus, kadencijos pabaigoje jį rėmė tik apie 38 proc. amerikiečių. Tačiau jis buvo visai netoli pergalės, rezultatą lėmė mažyčiai skirtumai tarp kandidatų balsų (mažiau nei 1 proc. punktas) Viskonsine, Arizonoje ir Džordžijoje.
Čia dar reikia prisiminti, kad JAV prezidento rinkimus laimi ne tas, kuris gauna daugiausia balsų per visą šalį, bet tas, kuris surenka daugiausia rinkikų kolegijos balsų iš valstijų. Laimėjęs valstijoje – net ir vieno balso persvara – gauni visus tos valstijos rinkikų balsus (su pora išimčių, kurios iki šiol rezultato nebuvo lėmusios).
D. Trumpo ir J. Bideno šansai laimėti yra apylygiai. Tikėkimės, kad moneta nusileis paramos Ukrainai herbu.
