Lietuvoje bandymai įteisinti tos pačios lyties porų partnerystę šioje Seimo kadencijoje strigo. Susidurta su nemažu visuomenės ir parlamentarų, įskaitant ir kai kuriuos valdančiųjų atstovus, pasipriešinimu. Šiuo metu Seime vargais negalais skinasi kelią kompromisinis Civilinės sąjungos įstatymas.
Apie santuokas, panašu, mūsų valstybėje LGBT bendruomenei lieka tik pasvajoti.
Savaitgalis Vilniuje galėjo sudaryti visai kitokį įspūdį. Eitynėse „Vilnius Pride 2023“ dalyvavo ne tik Laisvės partijos politikai, bet ir sostinės meras, konservatorius Valdas Benkunskas. Išskyrus mažai dėmesio sulaukusią recidyvisto Celofano akciją ir pabirus isteriškus atvejus, nebuvo žymaus protesto prieš žygiuojančius.
Visgi tyrimai rodo, kad pritariančių yra mažuma. 2020 m. porinkiminėje apklausoje respondentų teirautasi, kiek jie sutinka su teiginiu „tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros“. Apie 12,3 proc. respondentų visiškai sutiko ir apie 12,4 proc. – greičiau sutiko. Dar apie 15,4 proc. sakė „nei taip, nei ne“. Likę iš atsakiusiųjų – apie 60 procentų – tos pačios lyties santuokoms prieštaravo.
Nors yra apklausų, kurios rodo gerokai didesnį pritarimą partnerystei, įprastai joms būdingi metodologiniai trūkumai – pirmiausia natūralu, kad internetu apklausus žmones, parama liberaliems klausimams bus stipresnė. Į tokias imtis patenka daugiau progresyvių, politika aktyviau besidominčių žmonių.
Visgi mokslo projektuose renkami duomenys rodo, kad LGBT traktavimas kaip lygių kitiems Lietuvoje dar yra kukliame lygmenyje. 2017–2020 m. bangos Europos vertybių tyrime apie 58 proc. lietuvių teigė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais žmonėmis. Dar apie 47 proc. galvojo, kad homoseksualumas niekada nepateisinamas.
Tiesa pasimato tik lyginant. Reikia pabrėžti, kad šie skaičiai nuo Nepriklausomybės atgavimo yra pasikeitę. Prieš 30 metų kaimynystėje su homoseksualiais žmonėmis gyventi nenorėjo apie 87 proc. gyventojų. Nepateisino homoseksualumo apie 85 procentus.
Prieš 10 metų Seimas net negalvojo svarstyti partnerystės įstatymo. Konservatorių partija buvo beveik vieningai prieš. Pradėjęs pirmą mero kadenciją net Remigijus Šimašius, liberalas, nedalyvavo „Vilnius Pride“ eitynėse.
Situacija keičiasi į liberalumo, tolerancijos pusę. Tačiau, kaip rodo skaičiai, mūsų starto pozicijos buvo taip žemai, kad pasiektume tą vietą, kur dauguma žmonių LGBT traktuotų kaip sau lygius, reikia nemažai laiko.
Beje, 1992 m. į Seimą buvo išrinkta vos 7 proc. moterų. 2020 metais – jau 28 procentai. Pokytis akivaizdus, bet lėtas.
Vertybiniai pokyčiai nevyksta staigiai.
Iliustratyvus JAV atvejis. Kongresas praėjusių metų pabaigoje priėmė įstatymą, kuris federaliniu lygmeniu apgina tos pačios lyties santuokas, net jeigu savo ankstesnį sprendimą dėl jų atsiimtų Aukščiausiasis Teismas. Tai pasiekta su aiškia persvara Atstovų Rūmuose: 258 – už, 169 – prieš. Įstatymą parėmė ir 39 respublikonai.
Tačiau dar prieš porą dešimtmečių toks Kongreso sprendimas būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas – dėl visuomenės nuostatų, į kurias tokiais klausimais atsižvelgia parlamentarai. 1988 metais su tos pačios lyties santuokomis sutiko vos apie 13 proc. amerikiečių. 2004 metais – apie 30 proc., o 2010 m. – jau apie 47 procentus.
Pagal „Pew Research Center“ duomenis, 2019 metais pritarimas tos pačios lyties santuokoms JAV jau siekė apie 61 proc. Prieštaraujančių skaičius gerokai atsiliko – tokių buvo apie 31 proc. Šios proporcijos maždaug atitinka parlamentarų balsus: tiesa, balsavusių prieš (apie 40 proc.) buvo truputį daugiau nei apklausose. Pastebima, kad respublikonų politikai yra konservatyvesni negu vidutinis šios partijos rinkėjas.
Atrodo, kad Lietuvoje yra atvirkščiai – nors liberalūs politikai dažnai skundžiasi konservatyviu „Seimeliu“, realiai Parlamente pritarimas – bent jau partnerystei – yra didesnis nei LGBT tolerancija visuomenėje.
Atrodo, kad pokyčiai vyksta su kartų kaita ir liberalumo, tolerancijos sklaida jaunesnių piliečių grupėse.
Bet Lietuvoje skirtumai tarp kartų nepaklūsta tvarkingos aritmetinės progresijos logikai. Laisvės partijos rinkėjus tyrinėjusi politikos sociologė Ainė Ramonaitė (mokslo žurnalas „Politologija“, 2021) pastebi, kad lūžis yra kažkur ties 35 metais. Jauniausi rinkėjai yra žymiai liberalesni nei vos už juos vyresni.
Tegul kalba skaičiai. 18–24 metų grupėje 2020 metais net apie 49,4 proc. žmonių visiškai sutiko su tos pačios lyties santuokomis. Tarp 25–34 m. respondentų tokių atsakymų dar buvo apie 23,4 proc. O 35–44 m. kategorijoje visiškai sutinkančių jau randame tik apie 9 proc. Tarp dar vyresnių rinkėjų pritarimas tik mažėja.
Kitaip nei visuomenėje, tik mažuma 18–34 metų lietuvių prieštarauja tos pačios lyties porų santuokoms. Likę arba visiškai, arba greičiau sutiko, dalis sakė „nei taip, nei ne“.
Kaip pastebi Ainė Ramonaitė, tokį stiprų pokytį gali lemti tiek post-materialistinė vertybių revoliucija, tiek medijų vartojimo pokyčiai. Išsamesnę priežasčių apžvalgą norėčiau pateikti kitame komentare. O kol kas akcentuokime tarpinę išvadą. Vertybiniai pokyčiai vyksta visų pirma dėl kartų kaitos, ir šie pokyčiai greitėja.
Tikėtina, kad Seimas priims Civilinės sąjungos įstatymą. Tikėtina, kad visuomenėje bus bruzdesio, nepasitenkinimo, o į Parlamentą ant to išjos vienas kitas politikas. Gal, kaip buvo Estijoje, ir kokia kraštutinės dešinės partija.
Tačiau kaip įvyko JAV, taip ir Lietuvoje ateis tas momentas, kai dauguma visuomenės pritars tos pačios lyties santuokoms.
Gal net greičiau, nei dabar atrodo.
