Šventinio suvažiavimo metu vyravo džiaugsmingos nuotaikos – premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kryptis, kuria juda Lietuva, ir yra ta, kurios visada siekė partija. Andrius Kubilius drąsiai prognozavo, kad 2024 m. Seimo rinkimuose partija gaus mandatą dar vieną kadenciją formuoti Vyriausybę, o nė viena kita vyriausybė nebūtų geriau susitvarkiusi su krizėmis, kurias teko išgyventi šiam ministrų kabinetui.

Per šiuos 30 metų ilgiau premjero postą turėjo tik dabartiniai socialdemokratai (įskaičiuojant Lietuvos demokratinės darbo partijos laikotarpį). Atrodo, kad kone neišvengiamas TS-LKD valdymo bruožas – krizės. 1996–2000 m. laikotarpis buvo sudėtingas dėl 1998 m. prasidėjusios Rusijos ekonomikos krizės padarinių. 2008–2012 m. laikotarpis buvo paženklintas pasaulinės ekonomikos krizės. Ši kadencija dar sudėtingesnė – I. Šimonytės ministrų kabinetui teko atlaikyti „Covid-19“ pandemiją, Kremliaus agresiją Ukrainoje, infliaciją ir energijos kainų šuolį bei nelegalios migracijos iš Baltarusijos krizę.

Ekonominiai sunkumai retai kada leidžia valdantiesiems po rinkimų išsaugoti savo pozicijas. Lietuvos rinkėjai apkritai nelinkę perrinkti tų pačių valdančiųjų – vienintele išimtimi tapo 2004 m. Seimo rinkimai, po kurių premjero postas liko socialdemokratams ir Algirdui Mykolui Brazauskui.
Ekonominiai sunkumai retai kada leidžia valdantiesiems po rinkimų išsaugoti savo pozicijas. Lietuvos rinkėjai apkritai nelinkę perrinkti tų pačių valdančiųjų – vienintele išimtimi tapo 2004 m. Seimo rinkimai, po kurių premjero postas liko socialdemokratams ir Algirdui Mykolui Brazauskui. Tiesa, čia suveikė ir socdemų derybiniai sugebėjimai – Darbo partija, turėdama daugiau mandatų, sutiko jungtis į koaliciją net ir negaudama premjero posto. Puoselėti didelių vilčių neleidžia ir nauja „ELTA“ / „Baltijos tyrimų“ apklausa, kuri parodė, kad 77 proc. žmonių mano, jog gyvenimas Lietuvoje blogėja. Taip mano ir 47 proc. asmenų, palaikančių TS-LKD.

TS-LKD niekada nebuvo arti antros kadencijos iš eilės valdžioje. 2000 m. Seimo rinkimuose jie pasirodė blogiausiai partijos istorijoje – surinko vos 8,6 proc. balsų ir gavo 9 mandatus (antras mažiausias mandatų skaičius partijos istorijoje kone tris kartus didesnis – 25). 2012 m. partija liko trečia pagal balsų ir antra – pagal mandatų skaičių. Rezultatas – beveik 16 proc. balsų – buvo žymiai geresnis negu rodė nuomonių apklausos, bet jokių realių galimybių galvoti apie koalicijos formavimą nebuvo.

Žmonės TS-LKD įprastai mėgsta arba nemėgsta. Neutraliai vertinančių nėra daug. Tai itin ryškiai atsiskleidžia rinkimuose, kai balsuojama už asmenybes. Partiją palaikanti bazė vis ryškiau koncentruojasi didmiesčiuose. 2020 m. Seimo rinkimuose už penkių didžiųjų miestų ribų TS-LKD laimėjo tik šešis mandatus. Net devyni partijos kandidatai neišsaugojo po pirmojo turo turėtos persvaros.
Dar vienas charakteringas bruožas – žmonės TS-LKD įprastai mėgsta arba nemėgsta. Neutraliai vertinančių nėra daug. Tai itin ryškiai atsiskleidžia rinkimuose, kai balsuojama už asmenybes. Partiją palaikanti bazė vis ryškiau koncentruojasi didmiesčiuose. 2020 m. Seimo rinkimuose už penkių didžiųjų miestų ribų TS-LKD laimėjo tik šešis mandatus. Net devyni partijos kandidatai neišsaugojo po pirmojo turo turėtos persvaros. 2023 m. savivaldos rinkimuose TS-LKD liko su kukliu skaičiumi – vos penkiais merų postais, nors po pirmojo turo turėjo galimybę pretenduoti į 13. Kai renkamasi iš dviejų kandidatų, kitų partijų kandidatams neretai padeda didesnis neutraliai jų politinę jėgą vertinančių žmonių kiekis.

Iš kitąmet lauksiančių trejų rinkimų TS-LKD palankiausi bus Europos Parlamento. Jie šį kartą nesutaps su Prezidento rinkimais, tad galime tikėtis žemo rinkėjų aktyvumo. TS-LKD pasižymi lojaliais rinkėjais, nelinkusiais praleidinėti rinkimų. Todėl labai realu, kad partija rinkimus į Europos Parlamentą gali laimėti arba bent jau būti netoli pirmos vietos.

Vertinant padėtį realistiškai ir atsižvelgiant į „antrojo turo sindromą“, TS-LKD Prezidento rinkimuose dėl pergalės kovoti negali net tada, kai politinė švytuoklė ir krypsta į šios politinės jėgos pusę. Tai geriausiai įrodė 2019 m. Prezidento rinkimai, kai po pergalingo pirmojo I. Šimonytės turo antrame ture du trečdalius balsų gavo Gitanas Nausėda.

Jeigu neatsiras netikėtų kandidatų, būtent pareigas einantį Prezidentą galime laikyti akivaizdžiu rinkimų favoritu. Tačiau TS-LKD viešojoje erdvėje matoma kaip pagrindinė G. Nausėdai oponuojanti politinė jėga. Realu, kad parlamentinės opozicijos gretose ryškiausia kandidatė bus Vilija Blinkevičiūtė, nes Saulius Skvernelis atkakliai neigia galimybę dar kartą siekti Prezidento posto. Tačiau nepanašu, kad socialdemokratai ruošiasi būti ambicingi ir rimtai save pateikti kaip alternatyvą G. Nausėdai.

Nepatekimas į antrą turą suduotų rimtą smūgį TS-LKD artėjant Seimo rinkimams. Kandidato pasirinkimo dilema yra sudėtinga. I. Šimonytė veikiausiai ves partiją į 2024 m. Seimo rinkimus, tad jos nesėkmė Prezidento rinkimuose būtų ypač skaudi. Dabartiniai politikės reitingai yra žemesni negu 2019 m., kai ji kandidatavo į prezidentus.
Geras rezultatas Prezidento rinkimuose TS-LKD būtų antras turas. Net jeigu opozicija rinkimuose dalyvaus tik olimpiniu principu, negalima nurašyti ir Igno Vėgėlės (jo prezidentinis reitingas „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausoje yra 8,6 proc., bendras I. Šimonytės ir A. Anušausko – 10,5 proc.) ar netikėtų nepriklausomų kandidatų keliamos grėsmės. Skirtingai negu socialdemokratai, I. Vėgėlė puikiai supranta, kad raktas į sėkmę Prezidento rinkimuose privalo būti ir kritika dabartiniam šalies vadovui.

Nepatekimas į antrą turą suduotų rimtą smūgį TS-LKD artėjant Seimo rinkimams. Kandidato pasirinkimo dilema yra sudėtinga. I. Šimonytė veikiausiai ves partiją į 2024 m. Seimo rinkimus, tad jos nesėkmė Prezidento rinkimuose būtų ypač skaudi. Dabartiniai politikės reitingai yra žemesni negu 2019 m., kai ji kandidatavo į prezidentus. Prie žemesnių reitingų negalėjo neprisidėti ir reakcija į čekių skandalą.

Monika Navickienė sulaukė nemažos dalies skyrių palaikymo, tačiau „Vilmorus“ apklausos rodo, kad 48 proc. respondentų apie ją neturi nuomonės. Žinomumo trūkumas yra nemenka problema. Arvydo Anušausko šansus mažina tai, kad jis neturi tokio ryškaus partijos skyrių palaikymo, nors yra palankiausiai visuomenėje vertinamas TS-LKD politikas. Gabrieliaus Landsbergio mintys veikiausiai dabar sutelktos ties galimybe užimti postą Europos komisijoje.

Seimo rinkimai – pagrindinis kitų metų iššūkis partijai. Juose lengva nebus. Atsižvelgiant į apklausų duomenis, realu, kad Seime po rinkimų gali nelikti Laisvės partijos, visiškai užtikrintai negali jaustis net ir Liberalų sąjūdis. Tad net jeigu ir TS-LKD pavyktų nustebinti ir pasirodyti geriau, negu tikimasi, vis tiek realiausiai atrodo scenarijus, pagal kurį naujos koalicijos branduolį sudarys socialdemokratai, demokratai ir galbūt „valstiečiai“. Galiausiai horizonte ir naujo partijos pirmininko rinkimai – G. Landsbergis juose dalyvauti nebegalės. Tad vos tris pirmininkus per 30 metų turėjusiai partijai teks vėl atsinaujinti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)