Liberalų sąjūdis apskritai menkai matoma valdančiosios koalicijos kontekste. Artėjant rinkimų maratonui, abi šios politinės jėgos stengsis labiau išsiskirti ir nebūti tapatinamos su TS-LKD. Jos aštriau kovos dėl savo prioritetų, nes artėja laikas atsiskaityti prieš rinkėjus. Galiausiai, čekių skandalas tikrai neišaugino tarpusavio pasitikėjimo koalicijoje.
Čekiukų skandalas iš pradžių buvo savivaldos sistemos krizė. Vėliau tapo Vyriausybės krize – klibinami trys ministrai, premjerė grasino, kad Vyriausybė pasitrauks po NATO viršūnių susitikimo.
Jurgita Šiugždinienė pasitraukė, o Simono Kairio ir Gintarės Skaistės atsakomybės klausimo neužmiršo nei prezidentas, nei opozicija, nei žiniasklaida. Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis mėgino Vyriausybės krizę paversti Seimo krize. Tačiau pirmalaikių rinkimų idėja žlugo. Visgi vieno laikotarpio pabaigos ženklų nematyti – vyksta rimta Tėvynės sąjungos (TS-LKD) krizė.
Koalicijos partneriai ir net partiečiai apie pirmalaikių rinkimų idėją sužinojo iš žiniasklaidos, o ne paties G. Landsbergio. Tikėtina, kad radikalią pirminę TS-LKD lyderių poziciją galėjo lemti paprasčiausios emocijos.
I. Šimonytė visais atvejais gindavo vyriausybės narius, kai dėl jų darbo kildavo klausimų. Solidarios atsakomybės idėja jau buvo keliama „Berlaruskalij“ skandalo kontekste. Kai Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis premjerei pasiūlė atsistatydinti, I. Šimonytė tarp galimų opcijų paminėjo ir visos Vyriausybės griūtį. Tačiau tą kartą tokios kalbos baigėsi be rezultatų. I. Šimonytė pagrįstai gali būti laikoma svarbiausiu dabartiniu TS-LKD koziriu. 2019 m. ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. 2020 m. Seimo rinkimuose I. Šimonytės vedamas Tėvynės sąjungos sąrašas gavo 292 124 balsus – geriausiai rezultatas nuo pat 1996 m. Seimo rinkimų. Todėl G. Landsbergis suvokia, kad partijos interesas – paisyti premjerės pozicijų, nes kitų tokio kalibro lyderių ši politinė jėga neturi. Veikiausiai ši veiksmų logika atvedė prie pasiūlymo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus – premjerė norėjo žūtbūt išsaugoti dabartinę ministrų kabineto sudėtį ir neiti į kompromisus. Tačiau šis žingsnis nenukreipė visuomenės dėmesio nuo ministrų atsakomybės.
Vienu metu G. Landsbergis kalbėjo, kad balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų frakcijai gali būti privalomas, bet paskui nuo šios idėjos atsitraukta, veikiausiai jaučiant, kad rezultatas vis tiek nebus pasiektas, o nepritariantys idėjai frakcijos nariai bus labiau suerzinti. Iš 50 frakcijos narių 14 balsavo prieš, du susilaikė. Klausimo nepalaikė nė vienas mažųjų koalicijos partnerių narys. Atsitraukimas nuo idėjos atsistatydinti po NATO viršūnių susitikimo buvo aiškus signalas nepatenkintiems partiečiams, koalicijos partneriams ir rinkėjams, kad į jų poziciją atsižvelgiama.
Žlugus pirmalaikių rinkimų idėjai, pasekmės dar bus juntamos ilgai. Per šią krizę gerokai pašlijo santykiai koalicijos viduje. Liberalų sąjūdžio (LRLS) ir Laisvės partijos (LP) stovyklos ne tik nepritarė TS-LKD iškeltam pasiūlymui, bet kai kurie politikai ėmėsi itin aštrios retorikos – kaltino TS-LKD pozicijų primetinėjimu ir kalbėjimu iš galios pozicijų. Yra ir vienas teigimas krizės padarinys – turėtų pradėti dirbti koalicijos taryba.
Net ir įprastomis aplinkybėmis TS-LKD dirbti jau būtų sunkiau, nes iki Seimo rinkimų liko vos pusantrų metų, dar greičiau įvyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai. Mažieji koalicijos partneriai dažnai pasmerkti likti didžiųjų šešėlyje dalinantis nuopelnus, bet neaplenkiami priskiriant atsakomybę. Ne vienai partijai buvimas didžiųjų šešėlyje kainavo parlamentinės partijos statusą. Po 2008 metų taip nutiko dabartinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei Pilietinės demokratijos partijai, 2012 m. – Liberalų ir centro sąjungai, 2016 m. – Darbo partijai, pernai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA-KŠS) ir dabartinei Lietuvos regionų partijai. Iki pat 2016 m. nebuvo nė vienos partijos, kuri po tokio smūgio grįžtų į parlamentą, tačiau šią tradiciją nutraukė LVŽS, 2020 m. sugrįžo ir Darbo partija.
Todėl TS-LKD likusi kadencijos dalis bus labai sunki. Realu, kad didelių kalnų nuversti nebepavyks. Tikėtina, kad Seime įstrigs vienas pagrindinių prioritetų – mokesčių reforma. Jos nepalaiko LP, atsargiai žiūri ir LRLS. Nebus lengva rasti ir naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Galiausiai, vis dar linksniuojamos finansų ir kultūros ministrų pavardės – nors prezidentas tiesiogiai jų atsistatydinimo nereikalauja, bet spaudimą didina subtilesnėmis priemonėmis. Opozicija planuoja rengti apkaltą Agnei Bilotaitei, o rudens sesijos pradžioje Ramūnas Karbauskis žada inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Apklausose TS-LKD populiarumas šiuo metu svyruoja apie 8-9%. Ryškaus momentinio kritimo, peržengiančio statistinės paklaidos ribas pastarąjį mėnesį nefiksuota, bet ilgesnio laikotarpio tendencijos aiškios – palaikymas mažiausias nuo kadencijos pradžios. Vyriausybei čekių skandalas pakenkė dar akivaizdžiau – per mėnesį teigiamai vertinančių jos veiklą sumažėjo beveik 9% („Delfi“/„Spinter tyrimai“). Aišku, iki rinkimų liko dar nemažai laiko. Čekių skandalas dar neišsikvėpęs ir net tada, kai jau bus perkratytos visos savivaldybės, antrąją skandalo bangą kels teisėsaugos veiksmai. Gali būti, kad ilgainiui bus politinių jėgų, kurioms iniciatyva „Skaidrinam 2023“ sukels dar didesnes problemas.
Beveik 4% smuktelėjo prezidentinis I. Šimonytės reitingas („Delfi“/„Spinter tyrimai“). Beveik 6% sumažėjo asmenų, premjerę vertinančių palankiai („Vilmorus“/„Lietuvos rytas“). Ilgą laiką atrodė, kad TS-LKD lyderių planas labai aiškus – I. Šimonytė veda partiją į 2024 m. Seimo rinkimus (galbūt dalyvauja ir prezidento rinkimuose), 2025 m. tampa partijos pirmininke. Tačiau jos laikysena čekių skandalo kontekste iškėlė rimtų klausimų ar premjerė tikrai nusiteikusi ir toliau siekti aukščiausių politinių postų. Dėl priklausomybės nuo I. Šimonytės TS-LKD ateitis dabar atrodo miglotai. Realu, kad prezidento rinkimuose partija neturės kandidato, kuris galėtų mesti rimtesnį iššūkį G. Nausėdai, Seimo rinkimuose eilinį kartą suveiks politinė švytuoklė, o lyderystės klausimas neduos ramybės link paskutinės kadencijos pabaigos artėjančiam TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas
