Kas antrajame Prezidento rinkimų ture mes iššūkį Gitanui Nausėdai?
Šiuo metu neabejotinas rinkimų favoritas yra perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda. Jį palankiai vertina daugiau negu du trečdaliai respondentų („Vilmorus“). Prezidentinis reitingas taip pat solidus – 22,5 proc. ir apie 10 proc. atotrūkis nuo artimiausių persekiotojų grupės („Delfi“ / „Spinter tyrimai“). Kadangi dalis respondentų nėra apsisprendę arba rinkimuose nedalyvautų, realus palaikymas rinkimuose, jeigu jie vyktų dabar, būtų dar bent keliais procentais aukštesnis.
Ar tai geros startinės pozicijos? Likus pusmečiui iki 2014 m. Prezidento rinkimų, Dalia Grybauskaitė prezidentiniuose reitinguose sulaukė 36 proc. respondentų palankumo. Tačiau laimėjo tik antrame rinkimų ture.
Antrasis turas atrodo neišvengiamas ir šįkart. Apklausos rodo, kad jame su G. Nausėda galėtų varžytis Ingrida Šimonytė, Ignas Vėgėlė arba (jeigu nutartų kandidatuoti) Vilija Blinkevičiūtė. Žinoma, kiekvienam iš šios trijulės dar reikia neišbarstyti turimo populiarumo. Tačiau vertinant dabartines aplinkybes, sunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kad net ir patekę į antrąjį turą, jie galėtų turėti didelių galimybių įveikti dabartinį Prezidentą.
Premjerei trukdo pareigų našta. Ji nebėra neseniai politike tapusi ekonomistė, kurios aukščiausias postas – finansų ministrės vieta, kaip buvo 2019 m. Dabar visuomenė ją vertina kaip ne itin populiarios Vyriausybės vadovę. Skirtingos apklausos rodo, kad Vyriausybę dabar palankiai vertina apie penktadalį piliečių. Galiausiai, ji yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė, o jų kandidatai balsuojant už asmenybes antruose turuose įprastai retai gali sugeneruoti daug papildomos paramos iš tų, kurie pirmuose turuose balsavo už kitus kandidatus. 2019 m. pati I. Šimonytė antrame Prezidento rinkimų ture gavo beveik perpus mažiau balsų už G. Nausėdą.
Advokatui I. Vėgėlei trukdytų tai, kad jo patekimo į antrąjį turą atveju, veikiausiai net dabartinės valdančiosios daugumos partijos ragins palaikyti G. Nausėdą. Vis tik sensacijos galimybės absoliučiai atmesti negalima – to išmokė greito Rolando Pakso iškilimo istorija.
Potencialiai V. Blinkevičiūtės rinkimų sėkmei dabar labiausiai kliudo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) negebėjimas apsispręsti dėl Prezidento rinkimų. Jeigu vis dėlto V. Blinkevičiūtė būtų įkalbėta kandidatuoti, nereikėtų ignoruoti 2019 m. porinkiminės apklausos duomenų, kurie parodė, kad daugiau negu pusė asmenų, kurie jaučiasi artimi socialdemokratams, Prezidento rinkimuose pasirinko G. Nausėdą, o ne Vytenį Povilą Andriukaitį. Be to, G. Nausėda turi savo šalininkų ir tarp valdančiosios koalicijos simpatikų – tai atskleidė 15min.lt užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Nors antroji vieta Prezidento rinkimuose tiesiogiai nėra joks laimėjimas, bet bendrame kontekste ji bus svarbi. I. Šimonytės patekimas į antrąjį turą leistų TS-LKD tikėtis, kad rezultatai Seimo rinkimuose gali būti geresni, negu tikimasi žvelgiant į plikus skaičius reitinguose. I. Vėgėlei antrasis turas reikštų tai, kad pavyko aplenkti nuožmiai kritikuojamų valdančiųjų kandidatę ir palengvintų apsisprendimą dėl galimo dalyvavimo Seimo rinkimuose. LSDP pasiektas antrasis turas reikštų ramesnes nuotaikas prieš Seimo rinkimus.
Ar nutrūks Tėvynės sąjungos pergalinga serija Europos Parlamento rinkimuose?
TS-LKD iki šiol laimėjo visus Europos Parlamento rinkimus, išskyrus pačius pirmuosius, vykusius 2004 m. Didžiausias atotrūkis nuo antros vietos buvo 2009 m., kai balsavimas nesutapo su Prezidento rinkimais. Nesutaps ir šiemet, tad svarbiu privalumu bus ištikimai rinkimuose dalyvaujantis partijos elektoratas.
Tačiau nerimą turėtų kelti žemas partijos reitingas – dabar TS-LKD palaiko tik apie dešimtadalį rinkėjų („Delfi“ / „Spinter tyrimai“). Todėl dėl pergalės rinkimuose su TS-LKD rimtai kovos reitingų lyderiai socialdemokratai. Tie, kuriems galiausiai pavyks, geresnės nuotaikos sutiks Seimo rinkimus.
Kas laimės Seimo rinkimus?
Iš pirmo žvilgsnio, atsakymas gali būti paprastas – reitinguose pirmauja LSDP. Tačiau galima prisiminti 2016 metų Seimo rinkimų istoriją – paskutinėje prieš „MG Baltic“ skandalą „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausoje, vykdytoje balandį, Liberalų sąjūdis pagal populiarumą pirmavo kartu su socialdemokratais. „Valstiečiai“ buvo tik treti, o nuo šio trejeto atsilikusi TS-LKD pagal populiarumą prilygo Darbo partijai bei „Tvarkai ir teisingumui“. Tačiau per pusmetį vaizdas visiškai pasikeitė, o dėl pergalės kovojo TS-LKD ir „valstiečiai“.
LSDP artimiausių persekiotojų gretose dabar yra TS-LKD, „valstiečiai“ ir Liberalų sąjūdis. Nė viena šių politinių jėgų dabar neatrodo galinti pretenduoti į premjero postą, tačiau iki Seimo rinkimų dar liko daugiau negu 10 mėnesių.
Labiausiai vandenis sujaukti gali du faktoriai – Virginijus Sinkevičius ir Ignas Vėgėlė. Jeigu rinkimai vyktų dabar, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS) negalėtų būti tikra, kad pateks į Seimą. Neaišku, kiek DS galimybes išplėstų užkulisiuose minimas scenarijus, pagal kurį V. Sinkevičius gali grįžti į nacionalinę politiką kartu su demokratais.
Jeigu Prezidento rinkimai atneštų solidų rezultatą, I. Vėgėlė gali tai išnaudoti dalyvaudamas Seimo rinkimuose. Dėl Rinkimų kodekso apribojimų jis nespėtų įšokti į Seimo rinkimų traukinį, jeigu nauja partija būtų įkurta jau po Prezidento rinkimų. Bet niekas netrukdo prisijungti prie jau veikiančios partijos (greičiausiai iš mažų neparlamentinių) ir įkvėpti jai gyvybės. Kokios būtų tokio politinio darinio lubos, spekuliuoti dar gerokai per anksti.
