Panikuoti galbūt dar anksti. Skirtingų kompanijų užsakytos apklausos rodo, kad LVŽS išlaiko apie 7% svyruojantį populiarumą, o DS juos lenkia tik statistinės paklaidos ribose. Tačiau kyla klausimas ką LVŽS dar gali pasiūlyti rinkėjams, kad sustabdytų partijos smukimo tendencijas ir išliktų reikšminga politinė jėga?
Kai vasarą jau galėjome jausti artėjantį LVŽS skilimą, buvo gana aišku, jog dabar „valstiečiai“ baigia eksperimentus su „profesionalų“, agrarine ar žaliąja politika ir renkasi panašų kelią, kuriuo nuėjo Lenkijos valdančioji „Teisės ir Teisingumo“ partija – itin konservatyvios nuostatos vertybiniais klausimais, išlaidi populistinė ekonominė politika ir manipuliavimas visuomenės susiskaldymu.
Ryškus DS startas ne visus šiuos planus jaukia. Jeigu LVŽS rimtai nusiteiktų pasinaudoti Šeimų sąjūdžio ir panašių protesto organizacijų balsais, jie galėtų tai padaryti. Žinoma, su sąlyga, kad po Galimybių paso panaikinimo protestai netaps galutinai išsikvėpusiais. „Už šeimos vertybes, už tam tikras tautines vertybes <...> Daromės dabar jau savotiškai išskirtiniai. Manau, kad turėtų ir garantuoti, kaip jūs sakote, mūsų politinei jėgai tam tikrą palaikymą arba pasitikėjimą“, taip savo partijos išskirtinumą LRT Televizijai apibūdino Aurelijus Veryga.
R. Karbauskis yra deklaravęs „labai teigiamą“ požiūrį į Šeimų sąjūdį, nes vienija kritika liberalioms politinėms idėjoms, bei neatmeta galimybės, kad LVŽS durys bus atviros aktyvistams, kurie norėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Tad S. Skvernelio išėjimas šiuo požiūriu tik atrišo rankas R. Karbauskiui toliau savo nuožiūra kreipti LVŽS norima kryptimi. Tačiau čia rimta problema tampa A. Širinskienės pasitraukimas. Pastaroji politikė labai tiko būti naujos LVŽS linijos pagrindiniu veidu. Nors politikės ateitis išlieka neaiški, visgi turbūt didžiausia problema „valstiečiams“ turėtų būti ne arši konkurencija pasirinktoje nišoje, bet jos siaurumas.
Byrant LVŽS lyderių gretoms, sunku pasakyti, ką dar be konservatyvumo „valstiečiai“ gali pasiūlyti rinkėjams. Socio-ekonominės politikos srityje LVŽS lyderiais buvo S. Skvernelis, Linas Kukuraitis, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, artimas premjero bendražygis Lukas Savickas. Trys iš keturių politikų dabar jau DS steigėjai, o V. Sinkevičius paliko LVŽS, pasveikino DS sukūrimą, bet naujos politinės jėgos nariu netapo. DS ir socialdemokratai prieš rinkimus veikiausiai savo ekonominę politiką taip pat orientuos į socialinės atskirties mažinimą ir valstybės išlaidų didinimą, tad LVŽS šiame lauke tiesiog pasmerkti prapulti.
Tokia padėtis lemia, kad „valstiečiai“ gali susitelkti į vertybinius klausimus, imti radikalizuotis ir vis labiau perimti Šeimų sąjūdžio retoriką. Tačiau laikas dabar tam neatrodo pats dėkingiausias. Dar iki karo Ukrainoje pasirodė pirmieji ženklai, jog, panaikinus Galimybių pasą, protestai ir nepatenkintųjų vyriausybe mobilizavimasis slopsta. Visuomenės dėmesio centre – karas, o ne pandemijos valdymas ar vertybiniai mūšiai. Karo Ukrainoje kontekste dviprasmiškai atrodo ir R. Karbauskio įmonių ryšiai su Rusija. Verslininkas suskubo paskelbti, kad jo įmonės nutraukia bendradarbiavimą su Rusija. Apie pasitraukimą iš Maskvos Vladimiro Majakovskio teatro vadovo pareigų paskelbė ir verslininko brolis Mindaugas Karbauskis.
Žinoma, kad R. Karbauskis mėgins stabilizuoti padėtį partijoje, išlaikyti jam dar lojalias asmenybes regionuose ir pritraukti naujų aktyvių narių. Tačiau pritraukti naujokus nebus taip lengva, kaip pavyko prieš 2016 metų Seimo rinkimus. Tada LVŽS buvo kylanti politinė jėga. Nemažą skaičių iš dabartinio lojalių R. Karbauskio sąjungininkų rato pritraukti į partiją padėjo S. Skvernelis. Akivaizdu, kad asmenys, kurie dabar galvoja pradėti politinę karjerą 2023 m. savivaldos ar 2024 m. Seimo rinkimuose, tikrai gali rasti patrauklesnių alternatyvų už partiją, kuri jau neteko trečdalio savo frakcijos Seime narių ir kelių skyrių.
Konkurencija opoziciniame flange yra itin nuožmi. Dabar Seime dirba net penkios opozicinės frakcijos – dėl centro kairės rinkėjų be LVŽS ir DS kovos socialdemokratai (LSDP), Darbo partija (DP). Galbūt tik Regionų partija neatrodo galinti būti konkurencinga Seimo rinkimų kontekste. Vargu, ar „valstiečiai“ turi galimybių tapti ryškiausiu opozicinio flango žaidėju.
Jeigu R. Karbauskis būtų žinojęs, kaip susiklostys įvykiai šios kadencijos Seime, jis vargu ar būtų atidavęs savo mandatą. Dabar LVŽS frakcijai elementariai trūksta ryškių asmenybių ir lyderystės – nacionalinėje politikoje gerai žinomas vienintelis Aurelijus Veryga. „Valstiečiams“ trūksta tokio lyderio, koks yra S. Skvernelis, gerokai didinantis savo frakcijos ir partijos matomumą. Net ir Vilija Blinkevičiūtė, kuriai darbas Europos parlamente taip pat yra kliūtis būti labiau matomai nacionalinėje politikoje, dažnai aktyvumu lenkia R. Karbauskį.
Tad turbūt dabar didžiausias LVŽS lyderio uždavinys – įtikinti partijos narius, kad „valstiečiai“ turi ateities perspektyvų. Sustabdyti byrėjimo tendencijas. Kai LVŽS buvo kylanti politinė jėga be ryškios ideologijos, tai leido pritraukti pragmatiškus politikos naujokus. Dabartinė partijos linija tokios prabangos nebesuteikia.
Jeigu pragmatikai nematys ženklų, kad jiems naudinga toliau sieti savo ateitį su LVŽS, jie seks jau pasitraukusiųjų pėdomis. Turbūt per 2024 m. Seimo rinkimus „valstiečių“ realistinis tikslas bus ne pergalė, bet 5% barjero, garantuojančio išlikimą Seime, pasiekimas.
