„Žinau, tačiau gerai yra ir tuomet, kai šis poreikis nekyla. Dėl sekso stokos žmonės nemiršta, priešingai nei oro ar vandens.“ Nepatikėjo. Žvilgsniu įtariai skanavo, ar tik nebūsiu viena iš sovietinių dinozaurių, kurią trikdo vien žodžio iš S paminėjimas.
Taip, seksas, seksualumas, reprodukcinės teisės – sudėtinga tema. Kokia linkme benukreiptum kalbą – rizikuoji užklimpti. Daugelis mūsų turime lytinį gyvenimą, tačiau atvirai apie jį nesikalbame su niekuo ar beveik niekuo. O kalbėti reikia, ypač moterų teisių kontekste, nes prabilusios rasime nutylėtus lytinės prievartos atvejus, įvairias su nėštumu ir gimdymu susijusias patirtis, įskaitant akušerinį smurtą ar netinkamai atliktas nėštumo nutraukimo paslaugas. Galbūt aptarsime orgazmo klausimus.
Tai nebus tik pikantiškas paplepėjimas. Šios ir kitos su lytiškumu susijusios temos turi skirtingą reikšmę moterims – priklausomai nuo to, kiek jos turi galios, kurią suteikia finansinė padėtis, išsilavinimas, sveikata, išvaizda, statusas, amžius ir t. t. Daliai mūsų, pavyzdžiui, moterims su negalia, seksualumo tema gali kelti ypač daug įtampos dėl visuomenės nuostatų.
Modernioje visuomenėje lyčių nelygybę palaiko dvi pamatinės atramos – patriarchalinė ir kapitalistinė sistemos. Pirmoji moterų seksualumą kontroliuoja pasitelkdama neigimą. Klasikinis to pavyzdys – Viktorijos laikais gyvavęs įsitikinimas, kad padorios moterys seksualinių troškimų neturi. Bet turi pareigą sutuoktiniui ir tautai – gimdyti vaikus.
Kapitalistinė sistema, ypač perėjusi į neoliberalųjį raidos etapą, seksualumą iškelia į pirmą planą. Tiesa, dažniausiai heteroseksualių vyrų žvilgsniui tarnaujantį moterų seksualumą. Apie jį nuolat primena reklamos, gyvenimo būdo žurnalai ar nuomonės formuotojai. Iš partnerių reikalaujame vis daugiau ir daug geriau, nes patikėjome, kad be tobulo sekso santykiai nėra įmanomi. Seksualine aura neapgaubtos draugystės (bičiulystė, gyvenimas kartu) tiesiog nuvertinamos. Taigi disciplinavimo čia ne ką mažiau nei patriarchalinėje tradicijoje. Perfrazuojant Dekartą, šiandien, jei nesi seksuali, tavęs nėra visai. Jokios palaimingos lytinių liaukų ramybės sau tiesiog negali leisti.
Kartais naiviai tikima(si), kad neva kapitalizmo sąlygotas gyvenimo būdas ir mąstymas išstums į nebūtį patriarchalinių nuostatų rudimentus. Tačiau realybė to nepatvirtina. Abi sistemos puikiai papildo vieną kitą ir veikia išvien, kai kyla moterų (kūnų) disciplinavimo klausimas. Moters, kuri atitinka dominuojančius grožio standartus ir nevengia parodyti savo patrauklumo, lytiniai poreikiai, greičiausiai, nebus neigiami. Tačiau patyrus lytinę prievartą, visuomenė ją suskubs kaltinti „prisiprašius“. Kita vertus, moterų su negalia, ypač intelekto negalia, lytiniai poreikiai vis dar yra neigiami, o tinkamo lytinio švietimo stoka didina jų riziką patirti lytinę prievartą. Neseniai Lietuvoje paviešintas 13-metės mergaitės su negalia nėštumas, deja, visuomenėje nesukėlė rimtos pasipiktinimo audros. Daugybė šeimų žino atvejų, kai lytiškai smurtaujama prieš moteris ir mergaites su negalia, bet yra pratusios tai nutylėti.
Ką tai reiškia judėjimui už moterų teises? Sudėtingas darbo sąlygas. Dėl sistemingo aktyvisčių spaudimo šiandien moterys gali tikėtis vis kokybiškesnės pagalbos patyrus smurtą artimoje aplinkoje, pažangesnėse savivaldybėse pradėta kalbėti apie institucijų pasirengimą atliepti moterų su negalia poreikius. Tačiau pagalbos sistemos, patyrus seksualinį smurtą, vystymas dramatiškai atsilieka. Prieš keletą savaičių policijos atstovai komentavo, kad iš esmės nėra pasiruošę reaguoti į atvejus, kai kreipiasi „išprievartavimo narkotikais“ apsvaigintas asmuo, nes tai išskirtinė situacija. O registruotus išžaginimų ar pasikėsinimų atvejus Lietuvoje galėtume skaičiuoti kone ant pirštų. Kodėl statistika neatspindi realybės?
Dar vienas pavyzdys. Tauragėje ir Panevėžyje dirbome skatindamos moterų su negalia aktyvizmą. Apklausos prieš veiklas ir po jų parodė, kad per kelerius metus statistiškai reikšmingai pakito visuomenės nuomonė – moterys su negalia labiau palaikomos politikoje ir vadovaujančiose pozicijose. Žymiai padaugėjo manančiųjų, kad nėra natūralu, jei moterys su negalia didžiąją laiko dalį praleidžia namuose. Tačiau atsakymuose į klausimus apie moterų su negalia seksualumą ir jų reprodukcines teises – jokio proveržio. Daugiau nei pusė apklaustųjų palaiko sterilizaciją ar priverstinius abortus tam tikros negalios atveju. Tai – dar viena iškalbinga nuoroda į moterų integralumo nepaisymą. Visų moterų.
Kol moterys neturės teisės į savo kūną ar galimybių kurti sveiką santykį su juo – lyčių lygybė liks tolima svajone. Todėl S temomis, kurias nuolat mėginama apgaubti paslapties, pikantiškumo, gėdos šydu, būtina kalbėti drąsiai. Nieko nėra asmeniškesnio nei mūsų kūnai. O asmeniška yra politiška.
Komentaras parengtas Lygių galimybių plėtros centrui įgyvendinant projektą, finansuojamą Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo.
