Partijos gali ginčytis dėl skirtingų švietimo, susisiekimo, medicinos ir kitų vidaus politikos klausimų, bet sutaria dėl užsienio ir gynybos. Tad susitarimas yra tvarus ir ilgalaikis.
Valdžių kaita neturi ryškesnės reikšmės šioms sritims. Vadinasi, galima pasiekti rezultatų, kurie įprastai per vieną kadencijos laikotarpį – nepasiekiami.
Deja, ši vadovėlinė tiesa seniai išmesta į šiukšlių dėžę. Vidaus politinė kova seniai persikėlė ir į užsienio politikos, ir į nacionalinio saugumo reikalus. Dabar svarbiausia tampa ne pasiūlymo esmė, stipriosios ir silpnosios siūlymo pusės, bet kas siūlo.
Kas siūloma, stumiama į antrą planą, į pirmą iškeliant tą, kas siūlo. Jei tai saviškis, tuomet idėją galimą ir apsvarstyti. Jei oponentas – pasiūlymas turi būti „nužudytas“ kaip galima greičiau.
Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Anot Prezidentūros, dar vasarą aukščiausi šalies vadovai sutarė sausumos pajėgose kurti diviziją.
Planuota, kad visavertė lietuviška divizija turėtų atsirasti 2030-aisiais. Vadinasi, ir 2024 metų valstybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos šiam reikalui.
Kadangi pinigų nenumatyta, ateinančių metų biudžete siūloma papildomai pasiskolinti iki 175 mln. eurų gynybai. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, realu, kad Lietuva gynybai galėtų pasiskolinti iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), nepažeisdama numatytos biudžeto deficito ribos.
Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija net nenori leistis į jokias diskusijas. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitų metų valstybės biudžete nenumatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP, nes 2024 metų biudžeto deficitas ir taip artimas fiskalinės drausmės ribai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat nemato būtinybės papildomai skolintis divizijos kūrimui. Anot jo, divizija kuriama esamų pajėgumų pagrindu. Pradedama ne nuo nulio, pajėgumai plėtojami. Ateityje gal ir reikės papildomų pinigų, bet tai ateityje, o dabar yra, kaip yra.
Jei pasiūlymas papildomai pasiskolinti pinigų divizijai būtų pateiktas ne Prezidentūros, tuomet, tikėtina, kalba būtų visai kita. Nebūtinai tai reiškia, kad būtų padaryta, kaip siūloma, bet bent būtų įsiklausyta. Ieškoma sprendimų.
Dabar gi siūlymas atkeliavo iš 2024 metų Prezidento rinkimų kampanijos konkurento stovyklos. Kadangi tai politiškai nedraugiška pusė, su ja teks konkuruoti, tad jų siūlymas praleidžiamas pro ausis.
Apskritai TS-LKD santykis su gynyba – labai savotiškas. Žodžiais tai vos ne labiausiai „militaristinė“ ir pro-gynybinė partija. Naratyvas „priešas už vartų, rusai puola, būkime budrūs ir pasiruošę“ konservatorių naudojamas daugiau kaip dvidešimt metų.
Teisybės dėlei reikia pripažinti – jie buvo absoliučiai teisūs, kai kalbėdavo apie Kremliaus grėsmę laisvajam pasauliui. Šios prognozės išsipildė su kaupu.
Kita vertus, pripažinus tai, taip pat reikia pamatyti, kad tuomet, kai TS-LKD gaudavo valdžią šalyje, jų nacionalinio saugumo retorika gerokai nesutapdavo su realiais veiksmais. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo ta vykdomoji valdžia, kurios paskirtas finansavimas krašto apsaugai nesiekė 1 proc nuo BVP.
Konservatoriams esant valdžioje, visuomet atsirasdavo labiau dėmesio reikalaujančių ir svarbesnių projektų nei krašto apsauga.
Ištikimiausi TS-LKD rinkėjai su tokiais paaiškinimais besąlygiškai sutikdavo. Politiniai oponentai krašto apsaugos finansavimo nelaikydavo prioritetu, tad viešojoje erdvėje triukšmo nekeldavo. TS-LKD rinkiminės retorikos prasilenkimas su realiais darbais pasimesdavo politinės darbotvarkės rutinoje.
Metaforiškai kalbama, kad 2014 metais įvykęs Krymo pusiasalio aneksavimas buvo tarsi žadintuvo skambutis. Viešai kalbėta, kad toliau nesirūpinti savo krašto gynyba nebegalima. O 2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos karinė invazija į Ukrainą turėjo galutinai pabudinti tuos, kurie „neatsikėlė“ 2014-aisiais.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, krašto apsaugos finansavimas vienu ypu padidintas 460 mln. eurų. Tiesa, tuo šiandieninės valdžios ryžtas ir susirūpinimas baigėsi.
Kuomet pasaulyje tokia nestabili geopolitinė situacija, kuomet maskoliai ir toliau siaubia Ukrainos teritoriją, o teroristai iš „Hamas“ siekia Artimuosiuose Rytuose įžiebti dar vieną didžiulį konfliktą, kada, jei ne dabar, pats laikas būtų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 3 proc. nuo BVP?
Vienkartinis 2022 metais įvykęs gynybos finansavimo padidinimas buvo reagavimas į tuometinį kontekstą, o ne nuoširdus TS-LKD nuostatų, susijusių su nacionaliniu saugumu, įtvirtinimas. Grįžtama prie įprasto konservatoriams modus operandi.
Žodžiais mes patys didžiausi krašto gynybos finansavimo šalininkai. Realybėje viskas stumiama į ateitį, kai jau kitiems teks spręsti nacionalinio saugumo klausimus. Tuomet bus galima nesustabdomai kritikuoti būsimą valdžią, kad nepakankamai rūpinasi nacionaliniu šalies saugumu.
Užduokite paprastus klausimus: kas per trejus valdžios metus padaryta stiprinant nacionalinį saugumą? Ar tai, kas padaryta, realiai sustiprina šalies saugumą? Ar turėjo būti padaryta daugiau?
Holivudo filme apie spartiečius „300“ karalius Leonidas savo kariams prieš mūšį sako: „neatiduokite nieko, paimkite viską“. Panašu, kad konservatorių gynybos finansavimo moto: „darykime minimaliai, kalbėkime, jog padarėme maksimumą“.
