Gyvenime susidaro situacijos, kai kyla kažkoks skandalas, krizė ar šiaip nemaloni situacija ir jos lengvai užglaistyti nepavyksta. Tuomet pritaikomas, ryšių su visuomene vadovėliuose aprašytas metodas, kai visuomenės dėmesys permušamas kitu įvykiu.
Specialiai kažkas padaroma, kad dėmesys nuo pirminio skandalo, nukryptų į naują atvejį. Tiesa yra viena svarbi sąlyga – naujas visuomenės dėmesį pritraukiantis atvejis turi nukreipti visuomenės dėmesį palankia kryptimi, bet neįklampinti į dar didesnę krizę.
Okupacinės rasizmo pajėgos pasigyrė, kad po 7,5 mėnesių kovų, praradusios nuo 30 iki 100 tūkst. kovotojų, galiausiai užėmė Bachmuto miestą, ar tai kas iš jo liko. Šią informaciją patvirtino ir nepriklausomas JAV karo studijų institutas (ISW).
Strategine prasme miesto užėmimas – nieko nereiškia. Jis nekeičia karo trajektorijos, neatveria naujų puolimo galimybių. Priešingai - ilgas ir kruvinas Bachmuto ir jo apylinkių šturmas išsekino orkus. Jų potencialas toliau sėkmingai vystyti puolimo operacijas – palaužtas.
Be karinės logikos yra ir viešųjų ryšių. Bachmuto užėmimas yra „didelė pergalė“, nes pastarąjį kartą maskvėnams kažką rimtesnio užimti Ukrainoje pavyko 2022 metų vasarą, kai ugnies volo pagalba okupuoti Sjevjerodonecko ir Lysyčiansko miestai.
Vėliau buvo bėgimas iš Charkovo regiono, atsitraukimas iš Chersono. Karinė operacija, kuri pagal putlerį turėjo trukti tris dienas – tęsiasi daugiau, kaip metus. Pergales pakeitė pralaimėjimai.
Tad Bachmuto užėmimą, viešojoje erdvėje Rusijos gyventojams tikėtasi parduoti kaip didžiulę strateginę pergalę. Turbūt tai būtų ir padaryta, jei ne Ukrainos įvykdytas dėmesio nukreipimo akcija.
Vos ne tą pačią dieną, kai Wagner kovotojai sugriautame Bachmute mojavo Rusios vėliavomis, į su Ukrainą besiribojantį Belgorodo rajoną, įsiveržė nedidelė diversinė grupė.
Paaiškėjo, kad tai Ukrainos pusėje kovojančios dvi savanorių grupuotės - Rusijos savanorių korpusas ir Rusijos laisvės legionas. Šie junginiai ne tik dvi dienas savo kontrolėje sugebėjo išlaikyti keturias Rusijos gyvenvietes, bet ir privertė iš mūšio lauko bėgti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų motorizuotų šaulių kuopą.
Maskva nebuvo pasirengusi tokiai įvykių tėkmei. Teko skubiai ir su klyksmu permetinėti didesnes karines pajėgas, kad sustabdyti įsiveržusias grupuotes. Labai blogai viešoje erdvėje atrodė ir Kremliaus pasiaiškinimai, kas vyksta Belgorodo srityje.
Panašu, kad metodiniai nurodymai, kaip liaudžiai „kabinti makaronus“ ir aiškinti visišką slaptųjų tarnybų išskydimą neparengti. Teikiami pasiaiškinimai – vienas kitam prieštaraujantys. Pranešimai, apie Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono nuostolius be įrodymų, tad neįtikinami.
Dar daugiau – už išpuolius į Belgorodo sritį atsakomybę prisiėmę atstovai pareiškė, kad jie ne tik, kad nepatyrė nuostolių. Atsakydami į klausimą iš kur jų dispozicijoje vakarietiška technika nurodė, kad nusipirko karinėje parduotuvėje.
Tai buvo tiesioginis putlerio trolinimas ir nuoroda į jo 2014 metais, Krymo aneksijos metu, teiktus pareiškimus, kad „žalieji žmogeliukai“ ginklus ir aprangą pirko karinėje parduotuvėje. Atmokėta ta pačia moneta.
Jei diversinis išpuolis Ukrainai karine prasme turėjo nedaug reikšmės, tai propagandine – tai buvo absoliutus laimėjimas. Bachmuto praradimas nugesintas ir apnuogintas Rusios nepasirengimas saugoti savo sienų.
Lietuvoje taip pat gavosi panaši dėmesio nukreipimo situacija, tik rezultatas - neigiamas. Andrius Tapinas atskleidė savivaldybės čekučių skandalą, kuris tapo ypač nemalonus dabartiniai Vyriausybei.
Ministrų kabineto net trys nariai: dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kultūros ministras Simonas Kairys ir praėjusią savaitę atsistatydinusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė praeityje buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais. Įtariama, kad jie visi neskaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis.
Čekučių skandalas – skandina visą Lietuvos savivaldą. Daug kur be normalios atskaitos buvo imami ir naudojami pinigai atseit savivaldos tarybos nario veiklai. Realiai dauguma savivaldybes tarybos narių kompensacijas už kuro ir mobilaus ryšio paslaugas laikė papildoma, antra savo atlyginimo dalimi.
Vietoj realios – savivaldybės čekių klausimo problemos sprendimo, didžiausioji valdančiosios koalicijos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jei parlamentas apsispręs kitaip, tuomet konservatoriai galvotų dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Siūlymas sustiprintas Seime registruotu nutarimo projektu, surengti pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 dieną. Anot konservatorių, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo“, Seimas turėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
Paprasčiau sakant, problemos savivaldoje, bet Tėvynės Sąjungos nuomone, atsakyti už tai turi visas Seimas. Vietoj konstruktyvaus dialogo su koalicijos partneriais, opozicija ir visuomene pereita į ultimatyvius pareiškimus. Jei bus ne taip kaip norime, tuomet tegu viskas dega skaisčia liepsna. Tai savotiškas žaidimo stalo apvertimas ir išėjimas iš kambario.
Ilgą laiką dabartinė didžiausia koalicinė partija - Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai, bet kokius, su jų partine linija prasilenkiančius, siūlymus gesindavo mantra: vyksta karas Ukrainoje, tad ne laikas tokias iniciatyvas teikti.
O dabar laikas, karas Ukrainoje pasibaigė? Ar yra kažkokios kitos priežastys, apie kurias mes nežinome, kad reikėtų svarstyti pirmalaikių rinkimų scenarijų? Galiausiai, kokią politinę problemą sprendžia pirmalaikiai rinkimai?
Nauji rinkimai išspręs savivaldybės narių naudojimosi kanceliarijos išlaidomis klausimą? Neišspręs, tai kam tuomet teikiami tokie siūlymai? Gal geriau jau naujus savivaldos rinkimus surenkime, nes ten daug į čekučių skandalą įsivėlusių politikų, būtų realus apsivalymas.
Tebūnie tai retoriniai klausimai.
Čekučių skandalą norėta paslėpti po naujų rinkimų, Vyriausybės griūties grėsme, bet viskas tapo nebekontroliuojama. Konservatoriams visuomenės dėmesio permušimas, kitu įvykiu ne tik kad nepadėjo užglaistyti situacijos, bet sukūrė dar didesnes problemas. Tikėtasi, kad visi iš išgąsčio pritūps, o kai taip neatsitiko, teko „didinti statymus“.
Realiai viskas pasimatys Seimo salėje. Tam, kad įvyktų nauji parlamento rinkimai – tokį siūlymą turi palaikyti 85 Seimo nariai. Tai aukšta kartelė.
Šešiasdešimt procentų parlamentarų ne tik turi savo balsais palaikyti naujų rinkimų idėją, bet ir patikėti, kad surengus rinkimus rudenį asmeniškai jiems nebus blogiau. Turi tikėtis perrinkimo.
Didžiausia frakcija Seime – Tėvynės Sąjungos, joje 50 narių. Jie visi, kaip vienas turėtų palaikyti partijos prezidiumo naujų rinkimų idėją. Kiek tai realu – pamatysime jau greitai.
