M. Jackevičius. Verkiantys abiturientai, išmokite rašyti be klaidų

Stebėdamas šiųmetinių abiturientų pareiškimus pagalvojau, kad gyvenu neeilinius talentus žlugdančioje valstybėje. Atrodo, visi jie tik ir verkia, nes neteisingai įvertinti, suprasti, asmenybės sužlugdytos. O man norisi jiems rekomenduoti: išmokite bent jau rašyti be klaidų.

Šįmet DELFI sulaukė kaip niekada daug abiturientų laiškų. Viena abiturientė, garsioji dešimtukininkė, skundėsi mokymo sistema, kuri, jos nuomone, išugdo prisitaikymą, veidmainiškumą, apsukrumą, bet nė kiek neišmoko gyventi mokyklą pabaigus.

Kita, atrodo, nebepraplėšia užverktų akių – taip gerai egzaminus išlaikė, kad net nebežino, kur stoti.

Trečia metiniuose įvertinimuose iš lietuvių kalbos turėjo dešimtukus, dalyvaudavo rajoninėse lietuvių kalbos olimpiadose ir kituose konkursuose, o iš egzamino tegavo 41 balą. Abiturientės išvada – mūsų valstybei nereikalingi kitokią pasaulėžiūrą turintys žmonės, žlugdomas perspektyvus jaunimas, kuris yra priverstas palikti savo šalį dėl visiškai nepasiteisinusių lūkesčių.

Džiugu, kad mokiniai pilietiški, nebijo kritikuoti švietimo sistemos ir turi, ką pasakyti. Tik ar ne per gerai apie save galvoja? Man, redagavusiam arba bandžiusiam paredaguoti keletą laiškų prieš juos paskelbiant portale, akis badė padarytų klaidų skaičius. Viena laiško autorių – lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukininkė!!!

Mieli abiturientai, egzaminus laikėme visi ir visi daugiau ar mažiau išgyvenome. Vyresniajai kartai teko našta laikyti ne tik brandos egzaminus, bet ir stojamuosius į universitetus. Pastaraisiais metais egzaminų skaičius gerokai sumažintas, programos sutrumpintos, o įstoti į universitetą kaip niekada lengva.

Negirdėjau, kad stropiai mokęsi ir galvas ant pečių nešioję mokiniai būtų buvę per egzaminus išbrokuoti. Juoba abiturientas egzamino vertintojui – ne asmenybė, o kandidatas su kodu, taigi atsakymų lape ieškoma tik teisingų atsakymų ar logiškų minčių.

„Jei žmogus nori užaugti su stuburu, turi gan sunkiai padirbėti – prakaitas turi lašėti ir pamokose, ir namuose“, – vienoje diskusijoje yra pareiškęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Įdomu, kiek prakaito išlašėjo tiems 17 proc. informacinių technologijų egzamino neišlaikiusių abiturientų. Juoba žinoma, kad egzamino išlaikymui pakako gerai išmanyti teksto rengyklę. Netgi su ja kažko neatlikus, trūkstamus taškus galima buvo susirinkti I dalyje (saugus ir teisėtas interneto naudojimas).

Šiųmetinė vertinimo tvarka leido per kai kuriuos egzaminus dosniau žarstyti šimtukus ir griežčiau atsijoti beraščius bei bežinius. Tačiau ašarų ir isterijos – kaip po karo. Atrodo, kad egzaminas turėtų tapti vakarėliu, o įvertinimai turėtų būtų rašomi pagal tai, kaip pasipuošta išleistuvių baliui.

Vienas abiturientų argumentas – kad per keletą valandų nulemiamas visas gyvenimas, egzaminams suteikiama per daug dėmesio ir svarbos, duodamas tik vienas šansas. Pirma – po kelerių metų suprasite, kad egzaminai jūsų gyvenimą nulems mažiausiai. Antra – kyla klausimas – o ką jūs 12 metų mokykloje veikėte? Trečia – iš kur pas jus tiek streso ir baimės?

Vadovaujantis šia logika, sportininkai turėtų verkti, kad Olimpinės žaidynės vyksta tik kas ketverius metus, o medalius jose laimi tik vienetai. Abiturientai, jums tiek laukti nereiks – perlaikyti galite kitąmet.

Sveiki atvykę į gyvenimą, tačiau įdomu, kam rašysite laiškus dėl mažų atlyginimų, pikto, stresą keliančio darbdavio ar aukštų šildymo kainų.

Gal ne be reikalo sociologai, antropologai ir psichologai dabartinius jaunuolius vadina narcizais, savimylų, autoritetų negerbiančių, tinginių karta, paveikta vartotojiškos kultūros.

Jeigu jau esate tokie kieti, įrodykite tai savo žiniomis ir protu. Mat pedagogai ir aukštųjų dėstytojai apie dalį jūsų turi kitą nuomonę: kad žinių lygis krinta, o raštingumas dramatiškai mažėja.