L.Pečeliūnienė. Prezidentės kalavijas

Nereikia klausti politikų, valstybės tarnautojų ar net politologų nuomonės apie prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmąsias darbo metines. Retas kuris išdrįs viešai pasakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja. Pasikvietusi politikos apžvalgininkus D.Grybauskaitė juos prigąsdino taip: jei išplepėsite, ką čia girdėjote, išlėksite iš sąrašo tų, su kuriais prezidentė bendrauja. Kaip prigąsdina pareigūnus, tarnautojus ar politikus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai jai pavaldūs, galime tik įsivaizduoti. Ji pati pareiškė, kad metinis pranešimas buvo skirtas žmonėms, o ne politologams (ne visi lietuviai – žmonės?).

Štai šitaip per vienus metus šalies vadovei pasisekė sukurti baimės atmosferą. Atrodo, kad ji viena iškėlusi kalaviją prieš blogį. Ir beveik visai Lietuvai tai patinka. Tas D.Grybauskaitės kalavijas ir yra apie 90 proc. ja pasitikinčių žmonių.

Valdas Adamkus turėjo gero, inteligentiško ir neveiklaus prezidento įvaizdį. Todėl natūralu, kad tautai reikėjo priešybės. Griežta ir bloga visiems (pati taip sakė) – visai politinei valstybės sistemai, kuri ilgai ir kryptingai buvo piešiama kaip liaudies priešas.

Lina Pečeliūnienė

Ypač įdomūs prezidentės ir premjero Andriaus Kubiliaus santykiai. Pliekdama jo komandą ir ypač kanceliariją D.Grybauskaitė pasako, kad jis šiuo metu nepamainomas. O protingiausią opozicinės partijos vadovą apibūdina taip: „charakterio – nulis, kompetencijos taip pat“.

Kalavijas gali būti panaudotas prasmingai ir garbingai. Pagyrimo vertas D.Grybauskaitės nesusipainiojimas su kokia nors atskira interesų grupe. Buvo tokių, kurie ėmė ją savintis, diktuoti sprendimus, o paskui purkštauti, kad „ne tas“ tapo generaliniu prokuroru ar Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu. Teisėsaugos ir teisėtvarkos pertvarkos, kurios gimsta prezidentės galvoje, turi racionalų pagrindą ir gali būti pažangios. Bet, žinoma, vaisiai dar neprinoko. Ir dar neaišku, koks bus jų skonis.

Užsienio politikoje, kuri yra tiesioginė prezidento atsakomybės sritis, D.Grybauskaitei nesiseka. Na, įvykdyti rinkimų programos pažadą ir sugriauti įsivaizduojamą regioninę Lietuvos lyderystę buvo lengva. Dabar D.Grybauskaitė giriasi savo pasiekimais NATO (pirmąkart Lietuvos valstybės vadovas kalbėjo NATO taryboje), tačiau sąmoningai sugadino santykius su pagrindine NATO valstybe – JAV. Nepripažįsta savo klaidos, sako, sąmoningai nevykusi su Amerikos prezidentu gerti šampano Prahoje. Arogantiškai teigia, kad dirbtinai neims gerinti santykių. Amerikos ir Rusijos santykių perkrovimas mums nieko gero nežada. Europos Sąjunga Lietuvos smarkiai nevertina, Lenkija irgi darosi atžagari. Tai lieka mums Baltarusija su Aleksandru Lukašenka. Štai šitaip pragmatiškai keičiasi užsienio politika.

Kai kas patyliukais ima lyginti D.Grybauskaitės autoritarizmą su A.Lukašenkos. Nereikia taip primityviai. D.Grybauskaitei ne per mažai prezidentinių įgaliojimų, ir Konstitucijos ji labai paiso. Todėl niekada netaps nei A.Lukašenka, nei Rolandu Paksu.

Lina Pečeliūnienė

D.Grybauskaitė pažadėjo pati imtis įstatymų autorystės, kol Vyriausybė neišmoks nesuveldama... (...)Parodomasis veiksmas, kas šios šalies šeimininkas, – akivaizdus.

Nors parodomųjų akcijų yra. Pati savo metinėje apžvalgoje keliskart pabrėžia, kad Seimas vieną ar kitą įstatymą priėmė „Prezidentei reikalaujant“. Tarsi seimūnai sėdėtų ir sabotuotų, jeigu ji nereikalautų. „Prezidentės reikalavimu parengtas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas“, – giriamasi apžvalgoje. Nors tas mechanizmas – tik be reikalo sukelti žmonių lūkesčiai. Tas amžinas kompensavimas (indėlių, nekilnojamojo turto), pensijų grąžinimas mirusiems ir neleido mūsų valstybei sukaupti rezervo – pasiruošti krizei kaip estai. D.Grybauskaitė tą puikiai žino, bent jau žinojo, kai pati buvo griežta finansų ministrė.

Ypač įdomūs Prezidentės ir premjero Andriaus Kubiliaus santykiai. Pliekdama jo komandą ir ypač kanceliariją D.Grybauskaitė pasako, kad jis šiuo metu nepamainomas. O protingiausią opozicinės partijos vadovą apibūdina taip: „charakterio – nulis, kompetencijos taip pat“. Gal ir gražus tas žaidimas savo reitingais pridengti bereitinginį premjerą, bet tai panašiau į paklusnių pavaldinių gamybos fabriką.

D.Grybauskaitė pažadėjo pati imtis įstatymų autorystės, kol Vyriausybė neišmoks nesuveldama... Vėlgi čia nieko nėra antikonstituciško. Prezidentė turi įstatymų iniciatyvos teisę. Bet parodomasis veiksmas, kas šios šalies šeimininkas, – akivaizdus.

Puikiai valdydama D.Grybauskaitė pamiršta vieną labai seną tiesą: vergų darbas nenašus. Negali gerai dirbti tie, kas drebina kinkas Prezidentės priimamajame. O tie jauni, pažangūs, interesų grupėms nepriklausantys pareigūnai, kuriuos D.Grybauskaitė suranda net provincijos užkampiuose, natūraliai jai pataikaus iš dėkingumo. Demokratijai artimesnė atsakomybė be kalavijo. Bet Lietuvai dar sunku šitą suprasti.