A.Kubiliaus Vyriausybė mušasi į krūtinę dėl klaidų, kurias padarė per savaitę pakeisdama mokesčių sistemą, priima kaltinimus, kad per mažai diskutavo ir aiškino. Rytoj ji rengia grandiozinį forumą – „Dialogas su Lietuva“, kuriam jau iš anksto per visuomenines organizacijas gavo šimtus klausimų ir pasiūlymų. Sausakimšoje Vyriausybės salėje (labai daug norinčiųjų, o telpa tik 350) bus bandoma diskutuoti apie tai, ar priemonės krizei įveikti teisingos. Ir kiekviena interesų grupė bandys įrodyti, kad neteisingos, nes jai skausmingos.
Dėl tų riaušių retas atkreipė dėmesį, ko reikalauja mitingo organizatoriai – Artūro Černiausko vadovaujama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo, nedidinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų. Apibendrinus skamba taip: uždrauskite krizę ir palikite viską taip, kaip buvo ekonomikos kilimo laikais. Yra ir reikalavimas: nemažinti valstybės tarnautojo dabartinio pareiginio atlyginimo bazinio dydžio.
Jeigu įpykusi minia būtų supratusi, kad profsąjungos reikalauja nemažinti valdininkų atlyginimų, akmenų kruša gal būtų kritusi ne į policiją ar Seimo langus, o į mitingo organizatorius. Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, gal vienintelis išsamiai išnagrinėjęs profsąjungų reikalavimus, stebėjosi, kodėl reikalaujama stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą, nes dabartinė mokesčių sistema kaip tik naudinga profsąjungoms – labiau apmokestinamas pelnas, mažiau – samdomas darbas. Profsąjungoms naudinga ir tai, kad socialinio draudimo mokestį turės mokėti ir tos grupės, kurios iki šiol nemokėjo.
Pasiryžusi diskusijai Vyriausybė dabar turėtų profsąjungoms pasakyti: apsispręskite, ko norite, o tada ateikite. Argi įmanoma kartu diskutuoti su žemdirbiais ir turgaus smulkiaisiais verslininkais? Juk jų interesai priešingi. Žemdirbiai – prieš turgaus šešėlinį verslą, turgininkai – prieš apskaitą kasos aparatais.
Vyriausybė, kaip ir turėjo būti, nusileido turgininkams. Dar negimė toks premjeras, kad turgų sutvarkytų. Gediminas Vagnorius savo laiku bandė, bet pats greičiau krito. Tada į politikos areną ir iškilo turgininkų gynėja – Artūro Paulausko partija. Viską puikiai supranta dabar ir A.Kubilius, pripažindamas tuos kasos aparatus kaip klaidą.
Bet vėl bėda: jei nusileidi vienai interesų grupei, eilėje prie nuolaidų jau stovi kita. Iš pradžių tvirtai pasiryžę iškęsti užpuolusius antikrizinius mokesčius ir net reiškę paramą Vyriausybei, dabar žemdirbiai vėl prašo pridėtinės vertės mokesčio lengvatos vaisiams ir daržovėms. Nuolaidų eilėje stovi ir spauda, ir meno kūrėjai. Norėtųsi atviro pokalbio su Vyriausybe, nes antikrizinio plano tikslas vis tiek neaiškus. Ar norėta subalansuoti biudžetą, ar siekta visiems teisingų (be išimčių ir lengvatų) mokesčių? O gal bandyta vienu šūviu nušauti du zuikius ir nė į vieną nepataikyta? Pribloškė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys. „Nors dabar krizė, biudžete socialinei rūpybai skirta 2,7 mlrd. litų daugiau negu buvo pernai“, – pasakė jis interviu Eltai.
Tai kam meluoti visuomenei apie biudžeto išlaidų mažinimą? Gali visą valstybės valdymo aparatą panaikinti ir vis tiek sutaupysi mažiau už tą priedą socialinei rūpybai. Jeigu tokiais tempais kyla rūpybos išlaidos, verslą reikės dar baisesniais mokesčiais smaugti. O kai pažiūri į sugalvotą gremėzdišką NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) sistemą, kuri lyg ir imituoja progresinius mokesčius, imi nebesuprasti, kokia dabar Vyriausybė – kairioji ar dešinioji. Bet kažin ar apie tai vyks „Dialogas su Lietuva“.