Supraskite mane neteisingai, bet Lietuva, man atrodo, taip pat tampa tokiu subjektu, kuri(s) labai gerai kuria ateities vizijas (arba nusikopijuoja nuo europinių dokumentų), o vizijų įgyvendinimą vis atideda kitam pirmadieniui.
Čia nekalbėsiu apie tas vizijas, kurias periodiškai kuria politikai, bet simptomiškai jų įgyvendinimą atideda tokiam laikui, kad jų starto pradžios negalėtų išvysti net tie, kurie ką tik išmoko skaityti.
Pakalbėkim apie tankus. Brangiausią šalies pirkinį per Atkurtos Valstybės laiką, apimantį jau du amžius. Rimtu veidu politikai svarsto tankų pirkimą, nors pinigų kol kas tam nėra. Na, nuo kito pirmadienio sportuotojai žada naujus mokesčius arba priverstinai prikalbinti piliečius dar ir savo indėliais pasidalinti.
Ko mes čia tų tankų pirkimo istorijoje nesuprantame? Kad reikia kažkaip vokiečiams atsilyginti už jų karių dislokavimą Lietuvoje? Hm, būtų keista, nes vokiečių brigados buvimas mūsų šalyje yra labai rimtas ir tikrai reikalingas NATO žingsnis.
O gal mes nežinome, praleidome tą momentą, kada tankai staiga tapo gynybinėmis kovos mašinomis? Na, jie turi ir gynybinių elementų, kuriuos taip vadinti yra netikslu, nes tai yra pačios mašinos gynimo elementai: maskuotė, šarvai ir pan.
Tai gal mes nežinome plano, kad Lietuva ruošiasi kažką pulti, nes tankai visada buvo puolamoji karo technika? Tik ar tai rimta? Ką pulsime, atsiimti Smolensko ir Pskovo :)? (būtinai dedu šypseną, nes yra propagandistų, kurie būtinai sakinį traukia iš konteksto ir prideda žodžiais savo prasmių).
Mes turėjome progų, graudu ir liūdna pripažinti, labai tragiškų progų pamatyti, ką Rusija daro, 2008, 2014, 2022 metais. Sakartvelas užpultas, iškandžiotas, paliktas tarp dangaus ir Žemės. Ukraina štai jau greit dešimt metų kariaus su Rusija, kurią juk ne ukrainiečiai užpuolė.
Lygiai taip pat mes matome, kad mūsų gynybiniai pajėgumai yra mizerni. Bet pirksim tankų. Nors reikia ruoštis gynybai, mes pirksime tankų ir pulsime. Ką pulsime? Vieną pušį, kuri dar liko neiškirstuose draustiniuose?
Labai skaudžiomis pamokomis Ukraina parodė, kad gera gynyba, geras pasiruošimas, technika ir ją valdyti gebantys žmonės gali ne tik atremti priešą, bet ir pereiti į puolimą. Taip pat pamatėme, kad laiku nepasiruošus, laiku negavus pagalbos, ne tik puolimas, bet ir pati gynyba ima šlubuoti.
Dabar masiškai kalbama apie neišvengiamą dieną, kai Rusija užpuls Baltijos šalis. Kaip Lietuva ginsis? Mažėjančiu procentu piliečių, norinčių Tėvynę ginti ginklu, bet vis labiau – tyliais ir gerais norais? Tai taip jau buvo, kai mūsų tėvai ir seneliai kovojo karą po karo. Labai prastai viskas baigėsi.
O gal mes ginsimės priešlėktuvinėmis sistemomis, o gal – priešraketinėmis sistemomis? Baikite, mes perkam tankus. Tegul latviai ir estai ginasi, o mes – pulsim. Tai jau ir dabar, tiesą sakant, puldinėjame, tik puldinėjame iš kampo į kampą ir sudarome didelio veikimo iliuziją. Biudžeto pinigai gynybai didėja – ir turi didėti, čia net kalbos nėra. Bet ar teko kur nors kada nors pamatyti atskaitas, kur ir kam tiem pinigai išleidžiami? Kodėl aprūpinimas stringa? Kodėl Šaulių sąjungos nariai, itin aktyvūs ir atsidavę piliečiai, mokymus turi vesti, atsiprašau, su pagaliais arba pasenusiais ginklais, o patalpos, kuriose vyksta mokymai – apleista kontora?
Bet mes pulsim. Jau kitą pirmadienį imsime, viską mesime ir pulsime. Bet kam ieškoti priešo už durų, jei didžiausias priešas yra mūsų pačių viduje?
