Iš to daugelis žurnalistų bei politikų sprendžia, kad esant tokiam visuomenės požiūriui į Vyriausybę, ji turėtų susimąstyti apie atsistatydinimą. Na, nežinau, ar verta politiškai rimtai reaguoti į reitingų rezultatus, juk jie rodo ne kvalifikuotą Vyriausybės veiklos vertinimą, bet daugiau momentinę emociją. Ir ta emocija išties nėra pastovi ir bet kokiu momentu gali pasikeisti į priešingą. Poveikį visuomenės emocijoms gali padaryti daugelis veiksnių – pandemijos suvaldymas, ekonomikos bei ūkio sąlygų pokyčiai, geras oras, pagaliau, ir dar daug, daug kitų didelių ir smulkių priežasčių.
Bet kalbos apie galimą Vyriausybės atsistatydinimą sklinda, ir tenka sau užduoti šį klausimą. Galėčiau atsakyti į šį klausimą atsakyti trumpai – vargu, ar atsistatydins, nėra pagrindo. Bet skaitytojas nesupras, todėl pabandysiu paaiškinti plačiau.
Politinės atsakomybės prasme atsistatydinimas sukeltų pakankamai didelę sumaištį. Na, kiekvienas atsistatydinimas ją sukelia ir atrodo neverta dėl galimos sumaišties pernelyg sureikšminti šio atvejo, tačiau reikalą apsunkina pandeminė situacija, trunkanti jau antrus metus, bei vykstantis Baltarusijos spaudimas Lietuvai.
Įtampa pasienyje ir su ja susieti prekybos bei kaimyninių santykių aspektai, bei dinamiška pandemijos kaita reikalauja greito ir efektingo reagavimo daugelyje valstybės ūkio sričių. Sustoti negalima nei vienai dienai.
Aišku, visų pirma Sveikatos apsaugos ministerija yra spaudžiama tiek viešosios nuomonės, tiek Prezidento, tiek ir opozicijos pastangomis. Jau niekas nekreipia dėmesio, kad organizacine prasme daugelis problemų čia jau išspręstos ir priimti adekvatūs sprendimai, bet kasdien kintančios sąlygos demonstruoja vis naujus iššūkius ir suteikia galimybę kritikuojantiems vėl spausti šią ministeriją.
Na, o jei tektų atsistatydinti Vyriausybei, kokia politinė jėga ir kokia personalija imtųsi atsakomybės šioje srityje?
Tam reiktų sudėtingų derybų, įkalbinėjimų ir diskusijų koalicijoje, su opozicija ir su Prezidentu. Vadinasi, vietoj veikiančio ministro turėtume diskusijas dėl kitos kandidatūros bei veiklos lėtėjimą šioje svarbioje ministerijoje. O atėjus naujam ministrui, reiktų dar laukti jo įsitraukimo į visus reikalus. Turėtume ne naują ir gerą ministrą, o uždelstus darbus bei naujus nesusikalbėjimus tarp institucijų bei visuomenės. Tai būtų naujas penas kritikai ir nepasitikėjimui. Štai toks scenarijus yra galimas visos vyriausybės atžvilgiu.
Pagaliau, tegul tai įvyksta ir Vyriausybė atsistatydina. Na, ir kas gi užims jos vietą? Opozicija visada deklaruoja savo galimybes ir norus. Bet tai greičiau tik įprastas bet kokios opozicijos kalbėjimas viešumai. Realybėje opozicija yra susiskaldžiusi ir niekaip nesurinktų nei reikiamos daugumos, nei priimtino Vyriausybės sąstato negebėtų pateikti Seimui ir Prezidentui.
Valstiečiai-žalieji turi daugiausia pretenzijų ir galimų kandidatų. Net šešėlinė vyriausybė šios partijos gretose buvo deklaruota. Teoriškai tai sveikintinas dalykas, tačiau šiandien valstiečiai nesugebėtų sulaukti daugumos palaikymo.
Nei Socialdemokratai, nei atskilusi S. Skvernelio grupė jų nepalaikytų. Kitos frakcijos ir politinės jungtys taip pat lieka tik opozicijos fragmentais be šanso sutelkti Seimo daugumą savo galimos Vyriausybės palaikymui. Taigi, atsistatydinus Ingridai Šimonytei liktų tik vienas kelias – teikti tą pačią Vyriausybę ir tą pačia ministrę pirmininkę. Tai akivaizdu, nes valdančiųjų gretose nesimato kažkokio nepasitenkinimo ir opozicinių bruzdėjimų dėl dabar veikiančios Vyriausybės.
Dar reiktų paminėti ir politinės garbės klausimus. Esu tikras, kad Ingrida Šimonytė turi jausti didelį nuovargį ir emocinę įtampą dėl kritikos ir darbų gausos. Taip pat, manau, jaučiasi ir ministrai, suprantantys savo atsakomybę prieš visuomenę. Todėl jų atsistatydinimas reikštų ir savotišką kapituliaciją, pasidavimą spaudimui ir silpnumo deklaravimą. Politiškai tai reikštų valdančiųjų įvaizdžio žlugimą, jų politinės valios silpnumą bei prisipažinimą, kad negali susitvarkyti su iškilusiomis problemomis.
Todėl valdantieji, kol jie yra vieningi, veiks iki kadencijos pabaigos. Vienintelė sąlyga Vyriausybės atsistatydinimui gali būti tik valdančiųjų vidaus konfliktai ir skilimas koalicijoje. Bet tokių požymių nėra, todėl ši Vyriausybė veiks ir toliau.
