Taigi, paskutiniai politikų bei politinių partijų reitingai parodė, kad Ingrida Šimonytė yra viena iš tų politinio lauko dalyvių, kuriais pasitikima labiausiai. Konservatoriai jau paskelbė, kad ji galimai bus šios partijos rinkiminio sąrašo priekyje. Pati I. Šimonytė irgi neneigia tokio varianto. Kas keičiasi rinkiminėje situacijoje po tokių sprendimų?
Keičiasi pačių konservatorių padėtis. Jie įgyja ryškią ir visuomenėje turinčią palaikymą politikę. Tokiu būdu dešinioji politinio lauko pusė tarsi ima formuoti sau kiek įmanoma palankų rinkiminį foną. O jiems išties labai reikalinga sušvelninti požiūrį į save.
Jau eilę rinkimų mes regime, kaip konservatoriai stringa ties juos palaikančių rinkėjų riba. Niekas kitas už juos nebalsuoja. Ta riba yra pakankamai aukšta, bet nepakankama. Remiantis „Vilmorus“ duomenimis, riba yra ties 17 procentų. Kartais ji pakyla keliais punktais, kartais nusileidžia, tačiau nesuteikia vilties laimėti daug daugiau.
Naujas ir populiarus veidas tarsi atveria galimybes prie konservatorių reitingų prijungti I. Šimonytės reitingus ir jų suma turėtų būti įspūdingesnė.
Aišku, kad rinkimuose visko būna ir kad konkurencinėje kovoje gali išryškėti tiek stipriosios, tiek ir silpnosios visų kandidatų bei partijų pusės, bet viltis pralaužti nelemtą 17 procentų ribą ima atsirasti.
Taigi, savęs susiejimas su partija, nori to ar ne, paverčia ją atsakinga ir už tos partijos įvaizdį, klaidas ir išsakytas kitų partiečių emocijas bei pozicijas.
Matyt, dėl tos priežasties I. Šimonytės vaizdinys formuojamas ne tiek siejant ją su partija, kiek siejant ją su galimybe tapti premjere. „Galėčiau imtis vyriausybės vadovės atsakomybės“, sako ji interviu. Ir, matyt, ji yra viena iš tų, kurie pajėgtų vadovauti vyriausybei, jei susiformuotų palanki valdančioji dauguma.
Bet ar ji gali susiformuoti ir iš kokių politinių dalių ji gali būti sudaryta? Jei imsime tradiciškai veikusius išvien su konservatoriais ne vienoje koalicijoje liberalus, tai jų požiūris į TS-LKD partiją yra iš esmės pakitęs, susitarti su jais konservatoriams bus labai sunku.
Sunku net pamatyti juos vieningai balsuojant dabar, būnant opozicijoje.
Kalbama, kad konservatoriai gali susitarti su socialdemokratais, kad vadovų lygyje tai įmanoma. Tačiau partijų gretose, regionuose mes regime tiek įsisenėjusių nesutarimų bei priešstatų tarp šių partijų, kad kalbėti apie patvarią koaliciją tarp TS-LKD ir LSDP būtų rizikinga, Seimo dauguma būtų labai pažeidžiama.
Tuo labiau, kad tiek ideologiškai, tiek ir partijų žemesniuose padaliniuose regime daug palankesnį socialdemokratų požiūrį į valstiečius-žaliuosius, o jie tikrai turėtų derėtis ir kalbėti tiek vadovybės lygmenyje, tiek ir visuose kituose partijų lygmenyse. Juos sieja daug daugiau bendrumų nei skirtumų.
Taigi, koks politinis likimas laukia I. Šimonytės? Išties neaišku ir norėtųsi jai palinkėti sėkmės. Tačiau pradėjusi rinkiminį bendradarbiavimą su konservatoriais ji turėtų labai rimtai apsvarstyti, ką šis politinis pasirinkimas reiškia jai asmeniškai?
Ar tai signalas visiems, kad jai aktualu tapti premjere, ar tai tik sėkmingas konservatorių veiksmas, leidžiantis turėti viltį su jos ryškaus įvaizdžio pagalba pralaužti rinkiminę ribą?