Ryškiausias pralaimėtojas yra D. Trumpas, rinkėjai atmetė didžiąją dalį jo palaikomų kandidatų.
Jau trejus rinkimus iš eilės – 2018, 2020 ir 2022 – Trumpo vadovaujama Respublikonų partija patyrė nesėkmę, ir vis daugiau respublikonų įsitikinę, kad partijos ateities negalima sieti su kerštingu, praeities apsėstu politiku, kuris skiria absoliučią pirmenybę sau ir savo interesams. Trumpas tebeturi ištikimų rėmėjų, kitą savaitę veikiausiai pasiskelbs kandidatu į prezidentus. Jis praeityje buvo nurašytas ne vieną kartą, bet jam pasisekdavo suklaidinti savo kritikus. Šį kartą gal bus kitaip.
Rezultatais gali džiaugtis prezidentas Joe Bidenas, nors daugelis analitikų manė, kad Bideno nepopuliarumas (jo veiklai pritarė mažiau nei 40 proc.), nesugebėjimas sumažinti infliacijos ir stabilizuoti ekonomiką, kovoti su nusikalstamumu ir kontroliuoti pietinę sieną turėjo užtikrinti respublikonams aiškią pergalę rinkimuose, gal net abiejų rūmų.
Peršasi išvadą, kad Bidenas gal nėra toks nepopuliarus, kaip rodo apklausos.
Lyg ir išteisintas, Bidenas turėtų būti didžiadvasiškas ir paskelbti, kad 2024 m. nekandidatuos į prezidento postą, suteikdamas potencialiems jaunesniems kandidatams galimybę pristatyti savo bylą demokratų rinkėjams. Bidenui šį mėnesį sukaks 80 metų, ir vis daugėja kognityvinių gebėjimų silpnėjimo požymių, jis dažnai atrodo pasimetęs. Pastarosiomis savaitėmis jis padarė daug neteisingų pareiškimų. Pavyzdžiui, jis teigė, kad jam pavyko keliais balsais per Kongresą prastumti teisės aktus, sumažinančius studentų paskolų dydį. Tačiau Kongresas išvis nesvarstė studentų paskolų, jų atleidimas buvo įgyvendintas, pačiam Bidenui paskelbus atitinkamą įsaką. Bidenas didžiavosi, kad kalbėjosi su insulino išradėju, nors išradėjas mirė likus dvejiems metams iki prezidento gimimo.
Nors naujausios apklausos rodo, kad daugelis demokratų mano, kad 2024 m. Bidenas neturėtų būti savo partijos kandidatas į prezidentus, Bidenas pasakė, kad ketina kandidatuoti ir savo galutinį nutarimą paskelbs netrukus. Tai būtų klaida. Gerontokratijos įtvirtinimas, akivaizdus nenoras perduoti valdžią jaunesniems, labiau kompetentingiems žmonėms rodytų, kad Bidenas, kaip ir Trumpas, perdėm gerai apie save galvoja ir vaizduojasi nepakeičiamas. Jo mėginimas išlikti valdžioje tik stabdytų reikalingas pertvarkas ir demokratijos atgaivinimą JAV.
Vis daugiau respublikonų pradeda nusigręžti nuo Trumpo, įsitikinę, jog jis ne tas žmogus, kuris nuvestų juos į pergalę. Trumpas susidūrė su neįprastais viešais respublikonų išpuoliais dieną po nesėkmingų vidurio kadencijos rinkimų, kai daugelis jo išrinktų ir palaikomų kandidatų pralaimėjo. Antai, Trumpas palaikė penkis kandidatus į Atstovų rūmus rinkimuose, kuriuos apžvalgininkai laikė neprognozuojamais. Visi jie pralaimėjo, kaip ir jo kandidatai į Mičigano, Niujorko ir Viskonsino gubernatorius bei Pensilvanijos senatoriaus postą.
Galima Trumpą laikyti politiniu lūzeriu. Kaip jau minėta, jo vadovaujama Respublikonų partija patyrė nesėkmę trejus rinkimus iš eilės – 2018, 2020 ir 2022. Sėkmė jį lydėjo 2016 m. rinkimuose, bet didele dalimi dėl to, kad jis varžėsi su Hillary Clinton, kuri buvo tiek pat atgrasi, kaip jis, savo mediniu kalbėjimo ir bendravimo būdu negebėdama užmegzti ryšio su rinkėjais. Prieš kitą kandidatą jis veikiausiai būtų pralaimėjęs. Buvęs Trumpo rėmėjas, kongresmenas Peteris Kingas pasakė, kad Trumpas „nebeturėtų būti Respublikonų partijos veidas“, pridurdamas, kad partija „negali tapti asmenybės kultu“. Įtakingas dienraštis „Wall Street Journal“ paskelbė vedamąjį straipsnį, kuriame Trumpas buvo vadinamas „didžiausiu partijos nevykėliu“ ir kaltino jį surengus rinkiminius mitingus, siekiant pabrėžti savo svarbą, bet kurie paskatino demokratus aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Nusigręžimą nuo Trumpo lengvina tai, kad DeSantisas yra itin patraukli alternatyva Trumpui. Jaunas (44 metų), puikiai išsilavinęs (baigęs Jeilio ir Harvardo universitetus), ne vieną karinį apdovanojimą pelnęs karys (Trumpas vengė tarnauti per Vietnamo karą), gebėjęs užmegzti gerus ryšius su ispaniškai kalbančiomis mažumomis, bet ir griežtas konservatorius, kurio politiniai įsitikinimai ne tiek skiriasi nuo Trumpo, nors nėra taip grubiai išreiškiami.
Jis priešinosi privalomam skiepijimui nuo Covid-19, pasirašė įstatymo projektą, draudžiantį įmonėms, mokykloms, kruiziniams laivams ir vyriausybinėms institucijoms reikalauti skiepų įrodymo. Jis nepritaria nelegaliai imigracijai ir sulaukė daug dėmesio, kai nuskraidino kokį šimtą neseniai atvykusių migrantų į turtingą Martos Vynuogyno salą, siekdamas parodyti turtingųjų liberalų veidmainystę. Jis aktyviai dalyvauja vadinamuosiuose kultūros karuose dėl rasės ir lyties, palaiko prieštaringai vertinamą įstatymą, draudžiantį mažus vaikus mokyti lytinės tapatybės sąvokų.
Trumpas supranta, kad DeSantisas bus rimtas varžovas, tad pradėjo jį kritikuoti. Jau sugalvojo jam pravardę – DeSanctimonious, taigi šventeiviškas. Trumpas įspėjo DeSantisą, kad jis pakenktų sau, jei nutartų mesti iššūkį buvusiam prezidentui. Trumpas gąsdino: „Papasakočiau apie jį dalykų, kurie nebūtų labai glostantys, – aš apie jį žinau daugiau nei bet kas, išskyrus, galbūt, jo žmoną.“
Trumpas dar gali įveikti DeSantisą. Jei 2024 metais jis varžytųsi su Bidenu, tai būtų blogiausias galimas scenarijus, JAV politinės sistemos bankroto įrodymas, kaip kandidatus į prezidentus išrinkus du nekompetentingus diedukus.
