Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad nieko negalima atmesti, įskaitant sausumos pajėgų siuntimą į Ukrainą. Visuomenės reakcija į E. Macrono pareiškimą buvo labai neigiama. Momentinėje apklausoje, kurioje buvo klausiama: „Ar pritariate Prancūzijos sausumos pajėgų siuntimui į Ukrainą?“, prancūzų visuomenė atsakė „ne“ daugiau nei 3:1 santykiu.
Macrono pastabos savo ruožtu paskatino prezidentą V. Putiną teigti, kad Vakarų šalys rizikuoja išprovokuoti branduolinį karą, jei siųs karius kovoti į Ukrainą. Vėliau Rusijos žiniasklaida paskelbė garso įrašą, kuriame aukšto rango Vokietijos kariniai pareigūnai aptaria ginklus Ukrainai ir galimą antpuolį prieš Kerčės tiltą.
Dauguma Macrono partnerių NATO greitai atmetė jo pasiūlymą. Lenkija, Vokietija, Švedija, Ispanija, Italija, Slovakija ir Čekija pabrėžė, kad nesvarsto galimybės dislokuoti savo karių Ukrainoje. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad pats aljansas tokių planų neturi, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad ne tik Vokietija, bet ir kitos Europos ar NATO šalys nesiųs sausumos pajėgų į Ukrainą.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Séjourné šiek tiek atsitraukė, teigdamas, kad nauja pagalba Ukrainai išminavimo, kibernetinės gynybos ir ginklų gamybos srityse „gali pareikalauti buvimo Ukrainos teritorijoje, neperžengiant kovos slenksčio“. Bet nėra taisyklių knygos ar instrukcijų rinkinio, kuriame būtų nurodyta, kad veiksmai a, b, c, d,... neperžengia slenksčio ir nelaikomi karo veiksmais, o veiksmai v, w, x, y pažeidžia slenkstį ir bus traktuojami kaip aktyvus dalyvavimas karo veiksmuose. Taip pat nėra jokios tarptautinės organizacijos, kuri galėtų priimti tokį sprendimą ir kurios sprendimo visi laikytųsi. Kremlius pats nuspręs, kuriuos veiksmus laikys aktyviu dalyvavimu kovose, o tai gero nežada.
Nors V. Putinas prabilo apie galimą branduolinį karą prieš Rusija nutekinant perimtą informaciją apie Vokietijos generolų susitikimą, jis jau žinojo apie pokalbį. Vėliau pokalbis buvo paviešintas siekiant sukelti abejonių dėl Vokietijos ir F. Scholzo teiginių tikrumo, informuoti globaliųjų pietų valstybes, kad Rusija iki šiol toleravo Vakarų kišimąsi ir, galbūt svarbiausia, pranešti Vokietijos piliečiams, kad jų vyriausybė svarsto galimybę imtis rizikingų veiksmų. Pikta gynybos ministro Oskaro Pistorijaus reakcija patvirtina, kad taip iš tikrųjų yra.
Pistorius sakė, kad incidentas yra kur kas daugiau nei tik pokalbio perėmimas ir paviešinimas. „Tai hibridinė dezinformacijos ataka. Ji skirta susiskaldymui. Ji skirta mūsų vienybei pakirsti“. Pistorius teisus teigdamas, kad nutekinimu buvo siekiama pakenkti Vokietijos vienybei, tačiau tai nėra „hibridinė dezinformacijos ataka“, nes mažai kas abejoja pranešimo autentiškumu ir tikslumu. Be to, jis gana panašus į informaciją, kurią 2022 m. pradžioje paskleidė JAV žvalgybos tarnybos, teigdamos, kad Rusija planuoja pulti Ukrainą, ir kurios paskelbimą kritikavo Zelenskis.
Šiek tiek anksčiau Scholzas netiesiogiai pripažino, kad Vokietija neperduoda Ukrainai pažangių raketų, nes jų taikinių valdymų sistemas turi kontroliuoti Vakarų specialistai, ką daro britų ir prancūzų kariai. Vokietijos įstatymai ir tradicijos esą neleidžia jos kariams tai daryti. NATO sąjungininkus papiktino netiesioginis atskleidimas, kad jų kariai tiesiogiai valdo Ukrainai pateiktas ginklų sistemas.
Iki šiol Rusija pasyviai reaguodavo į nuolatinį paramos eskalavimą ir sudėtingesnės ginkluotės dislokavimą, net kai buvo pažeidžiamos jos skelbiamos raudonos linijos. Dar galingesnių ginklų, pavyzdžiui, Vokietijos raketų „Taurus“, perdavimas ir aktyvesnis Vakarų specialistų dalyvavimas galėtų padaryti rimtos žalos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir infrastruktūrai. Atskleisdamas slaptą Vakarų paramą, V. Putinas sukuria prielaidas ateityje pateisinti branduolinių ginklų naudojimą, jei tokia Vakarų pagalba pakeistų karo sėkmės tikimybę.
Kai kurios NATO šalys, karštai remiančios Ukrainą, mano, kad Putinas blefuoja ir jo grasinimų reikėtų nepaisyti. Šie įsitikinimai nėra pagrįsti rimta informacija. JAV vyriausybė ir ekspertai daug rimčiau traktuoja pavojų.
Vykstant sėkmingam Ukrainos kontrpuolimui 2022 m. rudenį, JAV žvalgybos priėjo išvadą, kad tikimybė, jog Rusija surengs branduolinį smūgį Ukrainos pajėgoms sustabdyti, jei joms pavyktų pralaužti Rusijos gynybą ir įsiveržti į Krymą, buvo lygiai ta pati kaip tikimybė, jog nenaudos ginklo. Ruošdamiesi blogiausiam variantui, Amerikos pareigūnai skubiai gabeno atsargas į Europą.
Spalio 23 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino keturių NATO šalių, įskaitant JAV, gynybos vadovams ir pranešė, kad Rusija turi duomenų, jog Ukrainos kovotojai gali susprogdinti nešvarią bombą, įprastinį sprogmenį, įvyniotą į radioaktyvią medžiagą, savo teritorijoje, kad galėtų atsakomybę primesti Maskvai. Bideno administracija, nuogąstaudama, kad rusai kuria pretekstą savo branduolinei atakai, pradėjo intensyvias diskusijas su sąjungininkais, priešininkais ir valstybėmis, kaip Kinija bei Indija, siekiant deeskaluoti situaciją ir bandyti atkalbėti Maskvą.
Pastangos buvo sėkmingos. Tai rodo, kad bent Vašingtonas netiki, jog Rusija tik blefuoja.
Dabartinis CŽV vadovas ir buvęs ambasadorius Rusijoje William Burns turbūt geriau geba suprasti ir įvertinti Rusijos ketinimus negu kiti įtakingi Vakarų pareigūnai. 2022 m. balandžio 14 d. jis pasakė, kad atsižvelgiant į galimą prezidento Putino desperaciją ir Rusijos karines nesėkmes, niekas negali lengvabūdiškai nuvertinti grėsmės, kurią kelia galimas taktinių branduolinių ginklų panaudojimas. Jo nuomonė nėra pakitusi. Praeitą mėnesį jis sakė, kad „būtų kvaila visiškai atmesti eskalavimo riziką...bet lygiai taip pat kvaila būtų be reikalo įsibauginti“.
Branduolinių ginklų vartojimo grėsmė liks kol karas nesibaigs. Kai Rusijai sekasi, Vakarai jaus poreikį Kijevui duoti daugiau ir pažangesnės karinės technikos. Jei ši ginkluotė suteiks Kijevui persvarą, Maskva sieks sustabdyti Ukrainos puolimą visomis įmanomomis priemonėmis, tarp jų ir branduolinėmis. Vien tai turėtų skatinti visas atsakingas puses ieškoti priimtinų būdų karinėms operacijoms nutraukti.
Lietuva lieka kovingai nusiteikusi. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigiamai vertino Macrono pastabas apie galimą Vakarų valstybių karių siuntimą į Ukrainą ir vadinamųjų raudonų liniją peržengimą. Šiais laikais esą reikia politinės lyderystės, ambicijų ir drąsos mąstyti nestandartiškai, Paryžiaus siūlymai verti dėmesio. Penktadienį jis tvirtino, kad Vakarų šalys negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų. Tikiu, kad tarp paramos formų jis neturi omenyje branduolinių ginklų vartojimą ar jų perdavimą Ukrainai. Šitokie neatsargūs ir neatsakingi pasisakymai nepuošia nei jo, nei Lietuvos.
