Šie teiginiai nesulaukia visuotinio pritarimo, nurodoma, kad per pastaruosius 40 metus JAV kovojo Irake (du kartus), Bosnijoje, Serbijoje ir Kosove, Afganistane, Libijoje, puolė taikinius Sirijoje, Jemene, net Pakistane, siuntė savo karius į Libaną, Grenadą, Panamą, Somalį ir Haitį, dar dalyvavo minikaruose Lotynų Amerikoje.
Visos šios karinės intervencijos, išskyrus Afganistaną, buvo vykdomos be JTO saugumo tarybos pritarimo, taigi nederėjo su tarptautinėms normoms.
Rusija, Iranas, Kinija, kai kurios Afrikos šalys ne kartą kaltino Vakarus savo skelbiamų principų nepaisymu. Ši kritika dažnai skeptiškai priimama, nes šios šalys turi savo darbotvarkę ir nėra neutralios, tiesos siekiančios stebėtojos.
Bet skirtinga Vakarų reakcija į Ukrainos ir Gazos konfliktus atskleidė Vakarų veidmainystę, santykinį abejingumą palestiniečių žudymui. Gruodžio 5 d. Kataro šeichas išreiškė globaliniuose pietuose plačiai paplitusią nuostatą, kad „tarptautinei bendruomenei turėtų būti gėda leisti, kad šis baisus nusikaltimas tęstųsi beveik du mėnesius, kai sistemingai ir sąmoningai žudomi nekalti civiliai gyventojai, įskaitant moteris ir vaikus.“
Kas vyksta Gazoje tiesiog siaubinga. Ekspertai teigia, kad net skeptiškai vertinant palestiniečių duomenis apie aukas, matyti, kad žuvusių žmonių skaičius šiame amžiuje neturi precedentų. Žuvo daugiau negu 17 000 žmonių, apie 60 proc. moterys ir vaikai, kurių nužudyta daugiau negu 5000.
Apie pusė visų Gazos gyvenamųjų būstų jau sunaikinti arba smarkiai apgadinti. Sirijoje prireikė ketverių metų konflikto, kad būtų sunaikinta tiek būstų, kiek Izraelis sunaikino per kelias savaites. Apie negailestingą Izraelio atakų pobūdį liudija tai, kad Gazos ruože, Jungtinių Tautų teigimu, žuvo daugiau jos darbuotojų nei per visus organizacijos istorijoje vykusius konfliktus kartu sudėjus.
Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen, kalbėdama apie Rusijos invaziją į Ukrainą, teigė, kad „išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą, ypač elektros energiją, yra karo nusikaltimai. Vyrų, moterų ir vaikų atjungimas nuo vandens, elektros energijos ir šildymo artėjant žiemai - tai grynas teroras. Ir mes turime tai taip vadinti."
Bet kai Izraelis pranešė, kad nutrauks maisto, vandens, kuro ir elektros tiekimą, van der Leyen nepasmerkė Izraelio. Pernai lapkritį valstybės sekretorius Antony Blinkenas itin griežtai kritikavo Rusijos atakas prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą: „Šiluma, vanduo, elektra - vaikams, pagyvenusiems žmonėms, ligoniams - tai nauji prezidento Putino taikiniai. Šis žiaurus Ukrainos žmonių žalojimas yra barbariškas". Izraeliui paskelbus Gazos blokadą, Blinkenas tylėjo. Tik gerokai vėliau jis pasakė, kad "per daug palestiniečių buvo nužudyta; per daug jų nukentėjo pastarosiomis savaitėmis."
Izraelis aiškina, kad aukos yra karo „šalutinė žala“ ir kad Hamas yra atsakingas, nes vartoja gyventojus kaip gyvuosius skydus. Aiškinimai neįtikina. Pirmomis karo dienomis vartodamas itin galingą veikiausiai dviejų tūkstančių svarų bombą (apie 2 tūkst. kg - red.), Izraelis per kelias sekundes su žeme sulygino keturiolikos aukštų pastatą.
Izraelis turėjo žinoti, kad nė vienas pastate buvęs žmogus negalėjo likti gyvas, tad sunaikindamas pastatą jis nusprendė nužudyti jo gyventojus.
Su panašiai galinga bomba Džabalijos stovykloje maždaug 2500 kvadratinių metrų plote buvo sugriauti visi pastatai. Daugiau negu du šimtai palestiniečių žuvo ar buvo sužeisti. Jei Izraeliui rūpėtų išvengti civilių nuostolių, jis seniai būtų liovęs vartoti tokius ginklus.
Izraelis nesiliovė, nes mažai vertina palestiniečių gyvybes, o Vakarų nenoras pasmerkti tokio beatodairiškai galingų bombų naudojimo rodo, kad Vakarai panašiai abejingi palestiniečių gerove, juolab, jog JAV toliau tiekia šias bombas Tel Avivui.
JAV kariškių įsitikinimu, net labiausiai vartojama amerikiečių aviacinė bomba – 500 svarų (apie 226 kg - red.) sverianti ginklas – buvo per didelė daugeliui taikinių kovose su „Islamo valstybe“ miestuose, kaip Irako Mosulas ir Sirijos Raka.
Tad suprantama, jog daugelis globalinių pietų šalių mano, jog Vakarų šalių pozicija Izraelio ir Palestinos klausimu rodo, kad jos selektyviai taiko tarptautines taisykles ir normas, atsižvelgdamos į savo geopolitinius interesus. Visuotinumas tik skelbiamas, o neįgyvendinimas.
Dauguma kaltinimų dėl slėpimosi už civilių gyventojų yra nepagrįsti. "Hamas" snaiperiai nei šaudė į Izraelio karius nuo al-Shifa ligoninės stogų, nei iš patalpose įrengtų kulkosvaidžių lizdų. Izraelio pajėgos užėmė ligoninę, jos nerado Hamaso karinio vadovavimo centro po ligonine, o tik menką ligoninės komplekse rastų ginklų rinkinį. Vieną atkastą tunelį susprogdino, neleidę Vakarų reporteriams jį apžiūrėti, nes veikiausiai ten nieko rimto nebuvo.
Pati mintis, kad kovodamas Gazos mieste ir kitur Gazos ruože Hamas naudoja civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus, yra abejotina. Kai kariuomenė nusprendžia ginti savo miestus nuo priešo puolimo, ji kovoja tarp savo civilių gyventojų, kurie stebuklingai neišnyksta, tačiau iki šiol nebūta kaltinamų, kad naudoja juos kaip gyvuosius skydus.
Antai, 1944 m. rugpjūčio 1 d. Lenkijos pasipriešinimo judėjimas sukilo prieš vokiečių kariuomenę.
Mūšiai truko 63 dienas. Apskaičiuojama, kad apie 18 tūkstančių sukilėlių žuvo, 25 tūkstančiai buvo sužeisti, nukentėjo nuo 120 iki 200 tūkstančių civilių. Raudonoji armija kovojo tarp savo civilių Stalingrade, Leningrade, Charkive; Wehrmachtas – Berlyne, Breslau, Kaliningrade. Savo miestus ginantys kariai būtent tai darė, o ne slapstėsi tarp civilių kaip savigynos priemonė. Savo kalbomis apie piktnaudžiavimą gyvaisiais skydais, Izraelis ir jo sąjungininkai siekia kaltę dėl savo mirtino ir neproporcingo smurto primesti kitiems.
Pastaruoju metu JAV ir kiti sąjungininkai, ypač Prancūzija, pradėjo raginti Izraelį imtis priemonių civilių aukoms mažinti ir beveik tą pačią dieną skelbia, jog Tel Avivas atsižvelgia į jų prašymus.
Bet bombardavimai tiek pat intensyvūs kaip anksčiau panašiais tempais žūsta civiliai, trūksta maisto, vandens, vaistų ir kuro, tarptautiniai stebėtojai teigia, kad padėtis Gazoje katastrofiška ir tik blogėja. Vis dėlto peršasi išvada, kad aukščiausių JAV pareigūnų vieši pasisakymai bei užkulisiniai pokalbiai mažai, jei iš vis paveikia Izraelio premjero nutarimus.
Prieš kelias dienas Blinkenas pasiskundė, jog “vis dar išlieka atotrūkis tarp ketinimų apsaugoti civilius gyventojus ir vis didėjantį aukų skaičių.”
Bet JAV toliau tiekia ginklus Izraeliui, apeidama Kongreso peržiūros procesą, kurio paprastai reikalaujama parduodant ginklus užsienio valstybėms, o penktadienį JTO Saugumo taryboje vetavo rezoliuciją reikalaujančią nedelsiant nutraukti ugnį Izraelio ir Hamas kare. Šie du išskirtiniai JAV žingsniai yra nedviprasmiška žinia Izraeliui, kad Vašingtonas nesiims priemonių palestiniečių civilių žudymui sustabdyti, kad viskas leistina. Tiek dėl vertybių politikos.
