JAV du kartus kariavo Irake, dar Afganistane, Libijoje, Bosnijoje, Serbijoje, puolė taikinius Sirijoje, Jemene, Pakistane, siuntė savo karius į Libaną, Grenadą, Panamą, Somalį ir Haitį. Kitos šalys sekė JAV pavyzdžiu, ypač po rugsėjo 11-osios antpuolio prieš JAV, kai kova su terorizmu tapo mėgstamiausiu smurto panaudojimo pateisinimu.
Rusija ir Kinija dažnai kaltindavo Vakarus veidmainyste, besivystančios, dabar vadinamųjų globaliųjų pietų šalys pastebėdavo Vakarų nenuoseklumą, bet susitaikydavo su padėtimi. Gazos karas tai pakeis, kalbos apie taisyklėmis grindžiamą tvarką bus sutinkamos su šypsena, jei ne su atvira panieka.
Izraelio antpuoliai prieš Gazą yra išskirtiniai savo brutalumu ir trukme. Gazoje intensyvūs karo veiksmai trunka gerokai ilgiau negu per karus Irake ir Afganistane. Neįmanoma nepastebėti smurto apimties, sunku jos nepasmerkti, išskyrus taisyklėmis grindžiamos tvarkos šauklius.
Izraelio antpuoliai neturi precedento šiame amžiuje. Per pirmąsias 100 karo dienų Izraelis ant Gazos Ruožo numetė trijų branduolinių bombų kilotonų atitikmenį, jau nužudyta apie 30 tūkst. palestiniečių, gerokai daugiau sužeistų. Apskaičiuojama, kad 70 proc. Gazos Ruožo namų sugadinti ar sunaikinti. 85 proc. teritorijos gyventojų išvaryti iš savo namų, šimtams tūkstančių gresia badas, bet Izraelis tebekliudo pastangoms teikti humanitarinę pagalbą.
Ypač nukentėjo vaikai. Daugiau negu 10 tūkst. buvo nužudyti, dar keli tūkstančiai veikiausiai guli po griuvėsiais, dešimtys tūkstančių sužeistų. Rusija Ukrainoje per dvejus metus nužudė apie 600 vaikų. JTO apskaičiavo, kad 17 tūkst. vaikų Gazoje tapo našlaičiais arba buvo atskirti nuo tėvų. Labdaros organizacija „Save the Children“ („Gelbėkit vaikus“) teigia, kad nuo konflikto Gazoje pradžios vidutiniškai daugiau kaip 10 palestiniečių vaikų per dieną netenka vienos arba abiejų kojų.
Nors Izraelis ko gero nevykdo genocido, jo antpuoliai yra ilga ir besitęsianti karo nusikaltimų serija. Vartojamos 2000 svarų bombos, nors JAV kariškiai mano, kad net 500 svarų bombos buvo per didelės daugeliui taikinių, kai miestuose buvo kovojama su „Islamo valstybe“. Vartodamos itin galingą bombą, Izraelio ginkluotosios pajėgos per kelias sekundes sugriovė keturiolikos aukštų pastatą, žinodamos, kad nė vienas pastate buvęs žmogus neliks gyvas.
Nutardamos vartoti ginklą, jos taip pat nusprendė nužudyti pastato gyventojus. Viena bomba, numesta ant Džabalijos stovyklos, sugriovė visus pastatus maždaug 2500 kvadratinių metrų plote, daugiau negu du šimtai palestiniečių žuvo ar buvo sužeisti. Nei vienu, nei kitu atveju tai nebuvo „netiesioginė žala“.
Karo pradžioje Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas pranešė, kad „mes įvedame visišką Gazos Ruožo apgultį. Nebus nei elektros, nei maisto, nei vandens, nei degalų. Viskas bus uždaryta.“ Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statute numatyta, kad tyčinis civilių gyventojų marinimas badu, „atimant iš jų daiktus, būtinus jų išgyvenimui, įskaitant tyčinį trukdymą tiekti pagalbą“, yra karo nusikaltimas.
Izraeliui paskelbus ketinimą vykdyti šią blokadą, Vakarai tylėjo, nors smerkdama Rusijos invaziją į Ukrainą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad „išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą, ypač elektros energiją, yra karo nusikaltimai. Vyrų, moterų ir vaikų atjungimas nuo vandens, elektros energijos ir šildymo artėjant žiemai – tai grynas teroras. Ir mes turime tai taip vadinti.“
JAV valstybės sekretorius Anthony‘is Blinkenas kalbėjo panašiai. Jis pavadino šitokį žiaurų elgesį ukrainiečių atžvilgiu „barbarišku", bet nekritikavo Izraelio. Tik gerokai vėliau jis teigė, kad „per daug palestiniečių buvo nužudyta; per daug jų nukentėjo“.
Prezidentas Bidenas irgi pasakė, kad išpuoliai yra pernelyg dideli. Bet galima abejoti jų nuoširdumu. JAV toliau teikia Izraeliui ne tik 2000 svarų bombas bet ir dešimtis tūkstančių mažesnių bombų. Šių ginklų tiekimas įgalina izraeliečius iš toli tęsti mirtinus ir beatodairiškus išpuolius, per kuriuos žūna daug civilių. Tai puikiai supranta JAV.
Praeitą savaitę JAV trečią kartą Saugumo Taryboje vetavo rezoliuciją, kuria reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį Izraelio ir „Hamas“ kare. Trylika šalių palaikė Alžyro siūlomą rezoliuciją, o Jungtinė Karalystė susilaikė. Vašingtonas pasiūlė alternatyvią rezoliuciją, kuria prašoma nutraukti kovas „kuo greičiau, kai tik tai praktiškai įmanoma“, kitaip tariant, leisti Izraeliui nutarti, kada gana yra gana. Pastaruoju metu vis daugiau Europos šalių kritikuoja Izraelį, o Nyderlandų teismas nurodė šalies vyriausybei nutraukti naikintuvų F-35 dalių eksportą į Izraelį.
Kelios įtakingos globaliųjų pietų valstybės griežtai smerkia Gazos ir jos gyventojų naikinimą. Gruodžio pabaigoje Pietų Afrikos Respublika Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėjo bylą prieš Izraelį dėl genocido Gazos Ruože. Teigiama, kad „Izraelis vykdė, vykdo ir gali toliau vykdyti genocidą prieš palestiniečius Gazos Ruože“. Izraelis atmetė kaltinimą.
Po kelių savaičių Teismas nurodė Izraeliui susilaikyti nuo veiksmų pagal genocido konvenciją, imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių humanitarinės pagalbos teikimui civiliams Gazos Ruože užtikrinti.
Praeitą antradienį Pretorija griežtai pasmerkė Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu ir pavadino ją „kraštutine apartheido forma“, žiauresne negu vykusi Pietų Afrikoje.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva Izraelio veiksmus kare su „Hamas“ palygino su Holokaustu, esą tai, kas vyksta, yra ne karas, o genocidas. L. I. Lula da Silva padarė savo pastabas ne kokioje nors eilinėje spaudos konferencijoje, bet per 37-ąjį Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Etiopijoje. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrinėja Izraelio vykdomos palestiniečių daugumos teritorijų, įskaitant Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, okupacijos teisėtumą. Procese dalyvavo daugiau nei 50 šalių.
Nors taisyklėmis grindžiama tarptautinė santvarka turėtų būti universaliai taikoma ir lygiai galioti visoms šalims, Vakarų parama Ukrainai, griežtas ir besąlygiškas Rusijos nusikaltimų pasmerkimas akivaizdžiai rodo, kad vienos taisyklės taikomos europiečiams ir Vakarų draugams, kitos palestiniečiams – taigi rudaodžiams musulmonams.
Ši pamoka nebus greitai užmiršta. Straipsnyje įtakingame žurnale „Foreign Affairs“ organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard nuogąstauja, kad artėja pabaiga taisyklėmis pagrįstai tvarkai ir tam negalima užkirsti kelio, jei Izraelis ir JAV radikaliai ir nuodugniai nepakeis savo nuostatų, nebus išardyta Izraelio apartheido sistema, nebus užtikrintas visų gyventojų saugumas bei teisės.
Praėjusį mėnesį buvęs Egipto diplomatas ir Jungtinių Tautų Atominės agentūros vadovas Mohamedas ElBaradėjus rašė, kad „arabų ir musulmonų pasaulis prarado tikėjimą Vakarų normomis: tarptautine teise ir institucijomis, žmogaus teisėmis ir demokratinėmis vertybėmis.“ Patys Vakarai rodo, kad „brutali jėga yra svarbesnė už visa kita.“ Panašiai galvojančių skaičius didėja.
Lietuvos vaidmuo gana gėdingas. Nors didžiuojasi, kad vykdo vertybinę užsienio politiką, ji nė žodžiu nekritikavo masinių žudynių Gazoje. Gruodį 153 valstybės balsavo už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neįpareigojančią rezoliuciją, reikalaujančią nutraukti kovas Gazos Ruože, dešimt balsavo prieš rezoliuciją, o 23 šalys, tarp jų ir Lietuva, susilaikė.
Lietuvos laikysena išskirtina, nes Estija ir Latvija, šiaurės kaimynės Norvegija, Suomija ir Švedija, dar Lenkija ir Danija, kaip ir didžioji dauguma ES valstybių, balsavo už rezoliuciją. Nežinau, kas lėmė Lietuvos nutarimą, ar tai noras įtikti JAV, kaltės jausmas dėl lietuvių dalyvavimo Holokauste, gal netenkino rezoliucijos tekstas. Bet kuriuo atveju, vertybinės politikos kalviams dešimties tūkstančių vaikų nužudymas neturėtų būti dėmesio neverta smulkmena.
