Tam yra precedentas. 1920 m. radikalus socialistas Eugene Debs surinko apie tris procentus balsų, nors sėdėjo kalėjime už tai, kad kritikavo JAV vyriausybės vykdomą asmenų, kaltinamų 1917 m. Šnipinėjimo įstatymo pažeidimu, persekiojimą. Nėra visiškai aišku, kas įvyktų Trumpui laimėjus rinkimus, bet daugelis ekspertų įsitikinę, kad gerokai svarbiau leisti teisėtai išrinktam prezidentui eiti savo pareigas negu vykdyti bausmę. Jei Trumpas būtų nuteistas už federalinį nusikaltimą, jis netgi galėtų suteikti sau malonę iš karto pradėjęs eiti pareigas – ką laimėjimo atveju žadėjo daryti pats Debsas.
Skirtingose šalyse galioja skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai valstybinėms pareigoms užimti ir skirtingi apkaltos bei pašalinimo iš pareigų pagrindai. JAV laikomasi palyginti tolerantiško požiūrio, retai griebiamasi pašalinimo iš pareigų. Nuo 1862 m. iš pareigų buvo pašalinti tik trys Atstovų rūmų nariai, nors kai kurie kongresmenai atsistatydino, kai buvo aišku, kad netrukus bus išmesti iš Kongreso.
Ypatingas yra bostoniečio James Michael Curley atvejis. Jis buvo išrinktas Bostono miesto meru keturis kartus, vieną kadenciją buvo Masačusetso gubernatorius, dvi kadencijas, kurias skyrė 30 metų, buvo Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų narys bei du kartus nuteistas už nusikalstamą elgesį. 1947 m. eidamas burmistro pareigas, jis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo paštu, bet prezidentas Trumanas sušvelnino jo bausmę ir išleido iš kalėjimo. Nėra abejonės, kad Curley buvo korumpuotas, bet jis padarė daug gero, rūpinosi vargingesniais piliečiais, skurdesnėse miesto dalyse investavo į parkus ir laisvalaikio infrastruktūrą, pagerino sveikatos apsaugos sistemą.
Kitose šalyse nuteisti asmenys gali būti renkami parlamentarais. Tebesėdėdamas kalėjime ir laukdamas teismo, įtariamas turėjęs ryšių su Raudonosiomis brigadomis politikos filosofas Antonio Negri buvo išrinktas į Italijos parlamentą kaip Radikalų partijos narys. Parlamentinės neliečiamybės pagrindu jis buvo paleistas iš kalėjimo, pabėgo į Prancūziją, kur gyveno keturiolika metų. Negri ir Curley nėra nei politinių ir kitokių dorybių pavyzdžiai, nei asmenybės, kurių elgesį reikėtų mėgdžioti, bet turiu pripažinti, kad man Curley yra labiau primtinas už kokį nors nepaperkamą teisuolį, visiškai abejingą nepasiturinčiųjų piliečių likimui.
Lietuvos politikų požiūris į apkaltas ir mandatų atėmimą smarkiai skiriasi. Apkaltos dažnios, dažnai menkai pagrįstos, bausmės griežtos. Šiomis dienomis Seimas nubalsavo atimti mandatą iš Petro Gražulio, tuo užkirsdamas jam kelią dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ir prezidentus. 2004 m. Rolandas Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų, o Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, jog asmuo, sulaužęs konstitucinę priesaiką, niekada negali eiti pareigų, kurių pradžia siejama su priesaikos davimu. 2012 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė, kad nuolatinis Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto buvo neproporcingas, bet Lietuva beveik dešimtmetį vilkino nutarimo įgyvendinimą.
Nesuprantu ir nepritariu Seimo susižavėjimui apkaltoms. Rinkėjai ir tik rinkėjai turėtų lemti, kas jiems atstovaus. Išskyrus ypatingus atvejus, tik jie turi teisę pašalinti Seimo narį, atsisakydami palaikyti jo kandidatūrą per kitus rinkimus. Šalutiniams žmonėms, net Seimo nariams, nevalia uzurpuoti šios teisės ir panaikinti rinkėjų valią. Prieš penkiolika metų kilo pasipiktinimo audra, kai tuometinis Seimo narys G. Mikolaitis buvo aptiktas girtas Seimo rūmuose. Pasipylė priekaištų srautas, raginimai rengti apkaltą, nors nusigėrimas nėra nei tėvynės išdavystė, nei šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. 2017 m. KT paskelbė, kad deputatas M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Seime nepakako balsų jo mandatui atimti. Bastys pats pasitraukė iš pareigų, kandidatavo naujuose rinkimuose ir pralaimėjo. Kaip ir turėtų būti, jo rinkėjai, o ne KT ar kiti Seimo nariai sprendė jo likimą.
Ketvirtadienį Seime neužteko balsų panaikinti kalėjime sėdinčio Vytauto Gapšio mandatą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jam atmetė teisė penkeriems metams būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės renkamas ar skiriamas pareigas. Jei teismo sprendimas nebus anuliuotas, jo rinkėjai neturės progos tarti savo žodį. Gapšys nevertas būti Seimo nariu, bet negebėjimas atimti jo mandatą nėra nei tragedija, nei nacionalinė gėda.
Kuo mažiau teisinių suvaržymų kandidatams į politines pareigas, tuo geriau, nes tada rinkėjai turi platesnį pasirinkimą, o vox populi yra beveik vox Dei, nors kartais sunku suprasti rinkėjų norus bei priežastis, dėl kurių jie palaiko kai kuriuos politikus. Gražulis buvo renkamas Seimo nariu be pertraukos nuo 1996 m., nors seniai elgėsi kaip nesąžiningas klounas. Antra vertus, „čekiukų“ skandalas parodė, kad vargu ar daugelis atsakingais laikomų politikų yra dorybės ir sąžiningumo pavyzdžiai.
Įsitvirtinę politikai stengiasi nukreipti rinkėjus priimti, jų manymu, atsakingus sprendimus, apribodami jų pasirinkimo galimybes. Draudimas nuteistiems nusikaltėliams kandidatuoti į valdžią atrodo protingas ir pateisinamas pasirinkimas. Tačiau reikalai nėra tokie paprasti, nes tokia tvarka galima lengvai piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, Debsas buvo nuteistas ne kartą, nes gynė darbininkų teises, organizavo profsąjungas, palaikė jų streikus. Iš esmės jis buvo kalinamas dėl savo politinių įsitikinimų. Jei teistumas už nusikalstamą veiką užkerta kelią kandidatuoti į prezidentis ar Seimą, autoritarinis vadovas gali iškelti bylą politiniam oponentui ir tuo ji diskvalifikuoti. Taip Putinas gali susidoroti su politiniais priešais kaip A. Navalnas. Net demokratijose tyko piktnaudžiavimo pavojus. JAV ne vienam juodaodžiui radikalui buvo keliamos dirbtinės kriminalinės bylos. Isterijos sukeltos aistros Pakso atveju irgi turėjo politinio susidorojimo atspalvių.
Yra tik maža tikimybė, kad Trumpas bus nuteistas iki prezidento rinkimų. Antradienį Kolorado valstijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad JAV konstitucija draudžia eiti politines pareigas asmenims, davusiems priesaiką laikytis konstitucijos, bet „įsitraukusiems“ į „sukilimą ar maištą“ prieš konstituciją, taigi ir Trumpui. Manoma, kad Aukščiausiasis teismas panaikins šią nutartį. Reikia tik viltis, kad piliečių dauguma supras, kas per žmogus yra Trumpas, kiek blogio jis galėtų sukelti per savo antrą kadenciją, tad balsuos už jo oponentą. Geriau, kad demokratijoje vox populi, o ne teismai tartų lemiamą žodį.
