Dirbtinis intelektas kuriant politines programas ir manifestus
Politinės partijos ir kandidatai galėtų pasitelkti dirbtinio intelekto priemones, kad sukurtų patrauklesnes politines programas ir manifestus. Pavyzdžiui, DI modeliai gali greitai analizuoti didžiulius duomenų kiekius, įskaitant viešosios nuomonės apklausas, politinius dokumentus ir politinius debatus, ir taip identifikuoti rinkėjams aktualiausius klausimus ir temas. Tokiu būdu politinės partijos gali parengti specialiai pritaikytą kampanijos medžiagą, atitinkančią skirtingus rinkėjų poreikius ir lūkesčius. Turint tokius įrankius, netgi įmanoma profiliuoti komunikaciją skirtingoms interesų grupėms ar net atskiriems rinkėjams.
Be to, dirbtinis intelektas galėtų padėti analizuoti politinės komunikacijos efektyvumą ir akimirksniu adaptuoti ją taip, kad būtų kuo veiksmingesnė. Natūralios kalbos apdorojimo (neurolingvistinio programavimo – NLP) technologijos gali stebėti visuomenės reakciją į įvairius politinius pranešimus įvairiose platformose, todėl kampanijos gali koreguoti savo strategijas remdamosi realiuoju laiku gaunamais atsiliepimais.
Dirbtinis intelektas ir socialinės žiniasklaidos analizė
Dirbtinio intelekto gebėjimas analizuoti didžiulius socialinės žiniasklaidos duomenų kiekius suteikia didelių galimybių politikams ir politinės komunikacijos ekspertams. Sudėtingi dirbtinio intelekto modeliai gali apdoroti milijonus tviterio ar kitų socialinių tinklų žinučių, pranešimų ir komentarų ir įvertinti visuomenės nuotaikas įvairių politinių veikėjų ir klausimų atžvilgiu. Šias nuotaikas galima suskirstyti pagal demografines grupes, geografines vietoves ir net atskiras balsavimo apylinkes, taip išsamiai susipažįstant su rinkėjų nuotaikomis. Šia informacija galima remtis rengiant kampanijos strategijas, priimant sprendimus, į ką investuoti išteklius, kokius klausimus akcentuoti ir kaip pritaikyti pranešimus konkrečioms grupėms.
Kartu šios NLP technologijos gali būti naudojamos ir ne tokiais geranoriškais tikslais. Manipuliuodamos nuotaikomis, dirbtinio intelekto priemonės gali subtiliai pakeisti viešąjį diskursą, kreipdamos jį konkrečių partijų ar kandidatų naudai arba nenaudai. Toks manipuliavimas gali iškreipti demokratinį procesą, sukurdamas dirbtinį konsensusą, taip pakenkdamas normaliam, sveikam politiniam diskursui.
Dirbtinis intelektas, suklastotos tapatybės ir politinės paramos imitacija
Vienas iš prieštaringiausių dirbtinio intelekto padarinių politikoje yra jo gebėjimas kurti netikras tapatybes ir imituoti politinę paramą. Pažangios dirbtinio intelekto priemonės gali kurti tikroviškus „deepfake“ vaizdus ir vaizdo įrašus, taip pat generuoti įtikinamą tekstą, piktavaliai gali nesunkiai sukurti masinės paramos tam tikrai partijai ar kandidatui iliuziją. Tokios „astroturfingo“ kampanijos gali apgauti rinkėjus ir priversti juos patikėti, kad politinė figūra ar idėja turi didesnę visuomenės paramą, nei yra iš tikrųjų.
Be to, dirbtinio intelekto sukurtos „botų“ paskyros socialinėje žiniasklaidoje gali padidinti tariamą kandidato ar politiko populiarumą, taip sukurdamos visuotinio populiarumo efektą, kas jau yra manipuliavimas rinkėjais. Ši skaitmeninė apgaulė kenkia politinio dialogo autentiškumui ir gali iškreipti demokratinį procesą.
Ką daryti?
Dėl išvardytų rizikų jau dabar labai svarbu nustatyti apsaugos priemones, kurios užtikrintų politinio proceso autentiškumą. Viena iš tokių priemonių – priimti teisės aktus, kuriais būtų nustatoma, kad dirbtinio intelekto sukurtas turinys politinėje komunikacijoje būtų aiškiai pažymėtas kaip toks. Toks skaidrumas leistų rinkėjams suprasti, kada jie bendrauja su dirbtiniu intelektu, ir padėtų jiems kritiškiau vertinti informaciją.
Be to, priežiūros institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), turėtų nustatyti griežtas dirbtinio intelekto naudojimo politinėse kampanijose gaires ir standartus. Siekiant užtikrinti šių standartų laikymąsi, galėtų būti atliekamas kampanijose naudojamų dirbtinio intelekto priemonių auditas ir taip užtikrinama, kad technologijos būtų naudojamos atsakingai ir etiškai.
Visuomenės švietimas taip pat turėtų būti prioritetas. Geriau supažindindami piliečius su tuo, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas (ir netinkamai naudojamas) politikoje, jie galėtų tapti įžvalgesniais politinio turinio vartotojais. Jie gali išmokti atpažinti galimas manipuliacijas dirbtiniu intelektu ir suprasti, kaip svarbu ieškoti informacijos iš kelių patikimų šaltinių.
Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas artėjančiuose Lietuvos rinkimuose teikia daug vilčių siekiant pagerinti kampanijų strategijas ir suprasti rinkėjų nuotaikas. Tačiau turime išlikti budrūs dėl galimų pavojų ir iššūkių, kuriuos šios technologijos kelia demokratiniam procesui.
Derindama reguliavimą, skaidrumą ir visuomenės švietimą, Lietuva gali išnaudoti dirbtinio intelekto galią savo politinėje erdvėje ir kartu apsaugoti demokratinių procesų vientisumą. Lietuvos politikos ateitį gali lemti ne tik patys politikai, bet ir protingas dirbtinio intelekto naudojimas.
Dalis šio teksto buvo parašyta naudojant dirbtinio intelekto įrankius.
