J.Dapšauskas. Ar Lietuvą išblaivins blaivybės metai?

Beje, buvau vienintelis viename straipsnyje bandęs šį padariusį nusikaltimą asmenį savotiškai ir užstoti: ar mes žinome kokia buvo jo vaikystė, kad jis augo vaikų namuose be tėvų ir kad jis pats yra auka, nes nei vienas laimingas ir protingas asmuo tokio beprasmiškai žiauraus nusikaltimo nedarytų.

Šiame kontekste pažvelkime į paskutinėmis savaitėmis audringai ir peržengiant padorumo bei žurnalistinės etikos ribas kampaniją prieš alkoholio reklamos uždraudimą televizijose dienos metu. Mes esame labai pikti ir nesugebantys įsigilinti į tų asmenų situaciją, kurie padarė žiaurius nusikaltimus (galime sakyti jie yra savotiški pūliniai visos visuomenės problemų) o esame pakantūs nusikaltėliams, kurie vaikštinėja pasirišę kaklaraiščius ir blizgančiais bateliais. Bet reikią pripažinti, kad neretai jie yra ir šių žiaurių nusikaltimų bendrininkai, pirminė priežastis, nors jie tiesiogiai nieko nenužudė, o iš išorės atrodo net mieli ir labai protingi asmenys.

Kad alkoholizmas įstūmė visuomenę į bedugnę sutinka visi: ką daryti toliau - nuomonės skiriasi

Šie metai Seimo yra paskelbti Blaivybės metais ir tikrai per šiuos metus turėtų atsiskleisti - ar tai taps realybe, ar tai liks tik bereikšmė deklaracija nepastebimai užgožta piniguočių kurpiamos alkoholio reklamos, kurią finansuoja kvaišalų gamybos pramonė. Naujieji metai ir prasidėjo pučiant šios kovos trimitus.

Nei paprastiems žmonėms, nei mokslininkams dirbantiems su skaičiais bei juos apibendrinantiems, nei politikams tikriausiai nėra abejonių, kad Lietuva yra priėjusi savotišką alkoholizmo dugną. Iš to kyla daug visuomeninių problemų: šeimų skyrybos, perpildyti vaikų namai, apsvaigus nuo alkoholio įvykdoma labai daug nusikaltimų, visiškai suardoma dvasinė ir fizinė sveikata.

Dėl situacijos rimtumo gal jau ir nebeverta ginčytis, bet dėl priemonių, kaip padėtį keisti iš esmės – čia vyksta didžiausia informacinė kova. Kai kurie informacijos šaltiniai, beje, yra užliejami dideliais pinigais ir kaip paklusnūs alkoholio pramonės zombiai kitus tokiais zombiais padeda padaryti. Paskutinių savaičių informacija televizijose ir kai kuriuose dienraščiuose tai akivaizdžiausiai parodė. Juodoji viešųjų ryšių kampanija, pasitelkiant krepšinio sirgalius, tikimasi, kad bus sėkminga.

Ne visa, kas teisu pagal įstatymus, yra teisinga moraliai. Įstatymus galima kreipti tokia linkme, kad būtų galima savo neetišką veiklą vystyti kuo plačiau, bet galima siekti, kad jie tarnautų bendrajam gėriui. Dabar Seimo nariai ir yra pastatomi tokion akistaton: ar pasiduos akivaizdžiai amoraliam ir savo piniginėmis suinteresuotų struktūrų spaudimui, ar pasirinks visuomenės gėrį. Ne tos visuomenės dalies, kurie pasiduoda manipuliacijom, „zombinimui“, bet jaučiančios atsakomybę už mūsų visų bendrą ateitį.

Ar alkoholis ir krepšinis neatskiriami?

Atėjo laikas išardyti alkoholio, krepšinio iš žiniasklaidos sąjungą. Kodėl pagrindiniai krepšinio rėmėjai turi būti gėralų pramonė, kodėl čia negali ateiti kitos srities įmonės. Alkoholio reklamos draudimas tam tikru laiku per televiziją tikrai gali sutraukyti šį netikusį tinklą ir paskatinti krepšinį remti bendrovėm, kurios neužsiima tautos girdymu.

Kažkada buvau krepšinio sirgalius, bet dabar, kai jis tapo vien komercinių sandorių vieta, jis tiesiog nebeįdomus. Kaip kažkas yra pasakęs apie komercinius sportininkus ir sirgalius: vieniems beviltiškai reikia poilsio, kitiems labai reikia patiems pasportuoti, o ne alų išdribus ir besinervuojant plempti. Tad ir pasirinkau geriau kiekvieną savaitę pačiam žaisti krepšinį, vietoje žiūrėjimo visas rodomas rungtynes per televizorių. Nes jau seniai pasakymas „sportas – sveikata” nebeatitinka tikrovės. Didžioji dalis sportui skiriamų pinigų atitenka siekiančiam rezultatų sportui, o ne sportui skatinančiam visų judėjimą, fizinį aktyvumą.

Artimiausiu metu pamatysime ar Seimo nariai bus skystablauzdžiai ir bestuburiai, pasiduodantys lengvai išgąsdinami ir paveikiami, ar įstatymus priims remiantis principingumu ir moksliniais duomenimis paremta alkoholizmo prevencijos programa. Žurnalistams ši situacija taip pat išbandymas: pasiduoti kai kuriom viešųjų ryšių klišėm, kad neva draudimais nieko nepasieksim ar tikrai imtis iš esmės analizuoti alkoholizmo ir iš to kylančias problemas, suprantant, kad šiai problemai spręsti turi būti panaudotos visos įmanomos priemones.

Netapkime nupenėti zombiai skerdimo dienai

Pinigai tikrai nėra blogis jei jie sąžiningai uždirbami, bet kai jų siekiama griaunant kitų žmonių gyvenimus, likimus – tai yra šlykštu ir neetiška. Tenka man pačiam vadovauti vienam prieš priklausomybes ir laisvę nuo kvaišalų ugdančiam projektui: „Nebukime zombiai“. Jo metų buvę priklausomi žmonės pasidalija, kad į šį degradacijos liūną pakliūna palaipsniui, pradėdami nuo silpnųjų alkoholinių gėrimų. Jo reklama ir yra pavojingiausia paaugliams.

Argi nežinome, kaip paaugliai apsinuodiję alkoholiu tiesiog suklupę prie klozetų ir apsivėmę ji „garbina“? Ir kaip po tokių nuotykių užsikišusių nuo vėmalų kriauklių istorijas pasakoja kaip labai įdomias patirtis. Ir tai ne kokie asocialūs paaugliai, bet ir pasipusčiusios panelės bei sportiški, vidutiniokai vaikinai. Reikia visiems sąžiningai pripažinti, kad alkoholizmo sąmonė yra tikrai didelė mūsų tautos problema.

Tenka kiekvienus Naujus Metus sutikti kokioje nors užsienio šalyje. Ir nusigėrusių tikrai nėra tiek, kiek Lietuvoje (nors alkoholizmo problema vis aktualesnė ne tik Rytų, bet ir Vakarų šalyse). Nekalbant apie tai, kad kai kuriose Vakarų šalyse naminukės gamyba yra legalus ūkininkų užsiėmimas (kaip Austrijoje), bet ten visai kitas sąmoningumas ir požiūris į alkoholio vartojimą, saikingumas ir visuomeninė atsakomybė. Tikrai nesu abstinentas. Ir Biblijoje apie alkoholį kalbama, kad jis galimas vartoti „dėl širdies linksmumo“. Bet klausimas - kada ir kiek?

Belieka byloti į stumiančiųjų alkoholio reklamą sąžines, nes jie tokie pat apgailėtini kaip ir jų aukos: vieni padaryti alkoholio zombiais, kiti – pinigų. Griežtesnio vertinimo nusipelno pastarieji, griaunantys dėl savo menkystės žmonių likimus. Tad pabaigai ir pacituosiu vieną vietą iš Biblijos, kurios minčių aktualumas ne mažiau svarbus ir šiandien. Ši griežta Šv. Rašto vieta skirta būtent egoistiškai, dėl pinigų kitus į tragedijas vedantiems asmenims: „Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai“ (Jok 5,5). Nejaugi tik to gyvenime yra gana?