Neklauskime, o geriau pasistenkime patys tą nuodėmę atrasti. Lengviausia (tai atitiktų ir daugelio lūkesčius) atrasti Birutės atvirą politinę korupciją. To ieškodami atliksime pastarojo laiko Birutės veiksmų analizę.
Kad būtų aiškiau, pradėsime nuo paprasto pavyzdžio iš gyvenimo. Kontrabandininkas veža furgoną kontrabandinių baltarusiškų cigarečių. Jis duoda kyšį pareigūnui. Pareigūnas paima. Tiek pinigų vienoje vietoje pareigūnas nėra matęs gyvenime. Tada pareigūnas sako kontrabandininkui: „Sveiki atvykę“. Abu šypsosi. Kontrabandinis krovinys kerta Baltarusijos-Lietuvos sieną.
Taigi kontrabandininkas davė, o pareigūnas paėmė. Ir, kas svarbiausia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi pareigūnas praleido kontrabandą. Tai korupcija.
Dabar grįžkime prie Birutės ir pabandykime jos veiksmams pritaikyti šį (ar labai panašų) modelį.
Birutė skrenda privačiu „Arvi“ bendrovės lėktuvu į Kazachstaną. Skrenda su verslininkais tarnybiniais reikalais. Nuskridusi ji pirmininkaus konferencijoje.
„Arvi“ lėktuve jai įpila kavos, duoda sumuštinį, pasiūlo taurelę konjako. Tai labai įtartina (esu dirbęs specialiosiose tarnybose, todėl tokių dalykų nepraleidžiu pro akis). Kodėl „Arvi“ taip pataikauja Birutei? Tikrai ne dėl gražių Birutės akių.
Mes žinome, kad visi (beveik visi) verslininkai yra niekdariai (kasdienėje kalboje sakoma „svoločiai“), kad jie tik ir žiūri, kaip apgauti valstybę, kaip nemokėti mokesčių, kaip kam pakišti kyšį, kam tiesiog ranką paduoti ir tokiu būdu garbingą žmogų sukompromituoti, pagaliau, ką į savo privatų lėktuvą įsitempti. Štai tokiame kontekste paminėtus „Arvi“ veiksmus Birutės atžvilgiu galime traktuoti vienareikšmiškai. Tie niekšai „Arvi“ atvirai papirkinėja Birutę. Tai tolygu kyšio davimui. Birutė tą kyšį sąmoningai ar nesąmoningai priima (ji sėdi „Arvi“ lėktuve, ji geria kavą, užkanda ir panašiai). Taigi duota-paimta. Gera atviros politinės korupcijos pradžia. Bet dar ne pabaiga.
„Arvi“ teisme gali sakyti, kad gražiai moteriai tik norėjęs subtiliai pademonstruoti subtilų dėmesį. O Birutė galės sakyti, kad nepatogu buvo atsisakyti subtilaus džentelmeno subtilios paslaugos. Bet mes tai žinome, ką tokios paslaugos reiškia. Pusiau nusikaltimo sudėtis kaip ant delno. Jis davė – ji paėmė. Šaunu! Einame teisingu tyrimo keliu.
Ko dar trūksta iki pilnos nusikaltimo sudėties? Reikia, kad Birutė, atsidėkodama už skrydį (už pakišą), padarytų kažką labai naudingo „Arviui“, bet kartu labai neteisėto, labai žalingo Lietuvai. Bet ką ji gali padaryti lėktuve ar nusileidus Kazachstano sostinėje Astanoje?
Grįžus į Lietuvą sunku bus ką nors padaryti. Ten jos lauks opozicija, išstačiusi armotas, ir užnuodytos ietys – žurnalistų plunksnos. O nusikaltimą užbaigti žūt būt reikia. Kitu atveju – jokios sensacijos, jokio virsmo. Jau praėjo daug laiko, kai buvo nuversti du FNTT vadai. Rodos, nebėra jokios išeities. Bet tai netiesa. Kaip sakė Šerlokas Holmsas, „Kai nėra jokios išeities, tai dar yra dvi išeitys“. Bet mums užtenka ir vienos. Štai ji. Skaitykite toliau.
Birutė, nesant objektyvių sąlygų nusikaltimą užbaigti darbais, gali jį užbaigti mintimis. Tai idėja! Iš tiesų, juk nuodėmė padaroma vien ką nors nepadoraus pagalvojus, nusidėjus mintimis.
Nėra jokios abejonės, kad Birutė, patyrusi klastingą „Arvi“ prielankumą ir būdama nemažai valandų gan uždaroje erdvėje (nedideliame lėktuve), pasiduoda nedoroms „Arvi“ sugestijoms.
Ji galvoja: „Aš, Birutė Vėsaitė, pirmoji moteris ūkio ministrė, už man suteiktą skrydį į Kazachstaną ir visus malonumus skrydžio metu padarysiu nusikaltimą. Tai yra, padarysiu neteisėtai dideles nuolaidas „Arvi“ derybose, kurias turėsim grįžę į Lietuvą“. „Stop, Birute, – sakome mes. – Gana! Triskart valio! Tai žiauriai atvira politinė korupcija!“ Tą ir reikėjo įrodyti.
Dabar marš, Birute, iš Ūkio ministerijos, kurios sienos yra mačiusios tokių dalykų, kokių tu net neįsivaizduoji. Tegul skamba tavo, Birute, kaip atvirosios politinės korupcionierės, vardas ant visos Lietuvos ir ant Kazachstano, ir ant Briuselio, žodžiu, ant visos Azieurijos.
Jeigu gerbiamas skaitytojas ko nors nesuprato, kas čia parašyta, tegul dar kartą perskaito. Jeigu ir dar kartą perskaitęs nesupras, tegul nenusimena ir nelaiko savęs kvailiu. Aš irgi daug ko nesuprantu. Svarbu, kad kietai pamokėme Birutę, perspėjome kitus, kad su bet kuo neskraidytų. Buvo pagrindas tam ar ne – ne čia esmė. Esmė – apdirbome ir aptapšnojome. Tai lietuviška ir tradiciška.
Šitoje žemai puolusioje Europoje mus išgelbės tik mūsų tradicijos. Gėjams sakome – „ne!“. Abortams – „stop!“. Nyksta tauta. Priešinsimės Europos nedorybių ekspansijai. Kovosime iki galo! Jeigu reiks, visi išeisime į mišką!
Atsiprašau už emocijas. Prasiveržė. Toks pyktis suėmė ant Birutės, kad net galvoje aptemo, net užmiršau, už kokią žiaurią nuodėmę ant jos pykstu. Ryt užmiršime visi.