Dažnokai tenka pavažiuoti mikroautobusais ir išgirsti tokių nuostabos kupinų klausimų, kaip mikroautobusas išvažiuoja iš logiško maršruto į visiškai nelogišką, naują, sugalvotą savivaldybės.
Kodėl nepavyko susitarti vežėjams ir merui, sunku pasakyti. Anksčiau buvo patogiau visiems, ypač keleiviams. Vežėjams, žinoma, uždarbio buvo daugiau, mat toje Kalvarijų gatvės atkarpoje, kurią dabar tenka aplenkti, vis dėlto yra gerokai didesnis žmonių srautas. Jau vien ko Kalvarijų turgus vertas. Dabar patogu turbūt tik savivaldybės klerkams. Nors gal jiems ir nelabai svarbu.
Žmonės, žinoma, pripras. Papurkštauja vienas kitas, koks vyriškis dar ir nusikeikia, bet praeis ir tai.
Tik štai prieš pat Seimo rinkimus tokie pokalbiai mikroautobusuose Zuokui tikrai it kilpa po kaklu. Nieko blogiau nerasi nei piktas žmogus, visai netyčia susidūręs su jį apsunkinančiais valdžios sprendimais. O blogiausia Zuokui, kad jis ne tik mikroautobusuose keikiamas. Tose ankstyvo rugsėjo eilėse prie elektroninių bilietų, kurių nebuvo tiek, kiek reikia, Zuoką keiksnojo kone kiekvienas. Ir atsitik tu man taip, kad prieš pat rinkimus reikėtų ne tik aiškinti painią mokėjimo už važiavimą viešuoju transportu sistemą, bet dar ir pasiaiškinti, kodėl trūksta to, už ką žmonės pasiruošę mokėti.
Bet čia tiesiog Zuokui labai nepasisekė. O viešieji ryšiai niekuo negali padėti. Na, nebent Zuokas pats būtų „atėjęs į eilę“ ir paaiškinęs, kas čia vyksta. Bet tada būtų tiesiog dar labiau „užsirovęs“ ant piktų pensininkų. Tad greičiausiai todėl tų viešųjų ryšių ir nebuvo – kai iškyla rimtų bėdų, žmonės pirmiausiai tai pajunta savo kailiu. Paskui, kai viskas pradeda dilti iš atminties, geri patarėjai gali patarti, kaip įtikinti žmones buvus kitaip.
Tuo daugiausia ir remiasi kone visos diskusijos, reklamos ir visa kita, be to, tuo politikai remiasi prieš rinkimus – trumpa atmintimi ir nenoru ar tiesiog laiko neturėjimu nagrinėti rimtas problemas.
Štai kelios.
Naujas šildymo sezonas dar neprasidėjo, o anas, tiek klausimų iškėlęs, jau seniai baigėsi. Šilumos skaitiklių drama, atrodo, baigėsi, taip dorai ir neprasidėjus tyrimui.
Ignalinos atominės uždarymui skirti milijonai nusėdo „Nukem“ valdytojų sąskaitose, bet klausimai dėl „Nukem“ gebėjimo ir norėjimo atlikti darbus pagal susitarimą buvo keliami kažin kada ir jų taip pat niekas nebeprisimena. Vietoje to – susitikimai žurnalistams, kaip viskas sklandžiai plėtojasi pagal naują planą.
Kas kiek ir kokių reformų pažadėjo ir atliko, dabar skamba kaip klausimas iš sugedusios plokštelės – ach, ir vėl jūs apie tą patį. O juk šita Vyriausybė atėjo kaip reformų valdžia.
Štai kodėl geras „pijarščikas“ prieš rinkimus toks brangus ir toks reikalingas. Kad mes suprastume pagaliau, jog problemų išvis nėra. Yra tik nuolat dejuojantys ir valdžiai nedėkingi piliečiai.