Pradėkime nuo biržos sunkiasvorių. Konservatorių akcijų valdytojai kaip paprastai bet kurios kitos valdančiosios partijos savininkai turi susitaikyti su bent trumpalaikiu akcijų kurso kritimu. Visgi jeigu kaupiate pensijai ir jūsų investavimo tikslai ilgalaikiai, siūlyčiau akcijas laikyti, nes tai vienas iš ilgalaikių rinkos lyderių, turintis lojalių vartotojų ratą ir, kas itin svarbu, sugebantis pritraukti jauno amžiaus simpatikus. Kaip šios pozicijos silpnybę galima įvardinti ilgalaikes prekės ženklo įvaizdžio bėdas, ribotas tolesnio augimo galimybes ir itin neigiamą vertinimą tarp partijos nevartotojų.
Valstiečių akcijos po akcininkų konflikto patiria didelį spaudimą ir yra gerokai atpigusios. Šiuo metu ilgalaikių rekomendacijų dėl šios partijos vertybinių popierių pateikti sunku, akcijų kursas vis dar ieško savo dugno, tad siūlyčiau palaukti, kokiame lygyje kritimas stabilizuosis, ir tada pirkti.
Socialdemokratų akcijas šiandien matyčiau kaip šiek tiek pervertintas, tačiau jei esate biržos spekuliantas, neskubėkite fiksuoti pelnų – socialdemokratų mantra apie „rūpestį paprastu žmogumi“ brangstančios energijos kontekste tiksliai atliepia rinkos poreikius, tad jų akcijos gali dar kurį laiką brangti. Aukštus reitingus lemia teisingas naujos CEO pasirinkimas (tvarus rodiklis, bet jis jau kurį laiką įskaičiuotas į akcijos kainą) bei išaugusi socialdemokratiškos ideologijos paklausa dėl akcininkų konflikto kaimyninėje partijoje (kas gali būti laikinas reiškinys). Vis tik šiame kontekste rekomenduotina atidžiai sekti pasitraukusiojo valstiečių premjero veiksmus – jei jis su komanda dreifuos link suartėjimo su socdemais, drąsiai pirkite šią poziciją – ateityje akcijų vertė gali ir padvigubėti.
Apskritai buvusio premjero darinį atidžiai seks visi biržos dalyviai, nes jo veiksmai gali rodyti reikšmingus pokyčius artimiausioje politinėje konjunktūroje. Jei ši grupė savarankiškai žengs į biržą ir paskelbs savo IPO, mielai įsigysiu keletą vienetų ir aš – ne taip dažnai politinėje biržoje pasitaiko kąsnelis, galintis ateityje sėkmingai kohabituoti valdžioje ir kurti vertę akcininkams skirtingų pakraipų politiniuose dariniuose.
Liberalų sąjūdis yra tas vertybinis popierius, kurį drąsiai rekomenduočiau laikyti. Tai ne itin didelį, bet stabilų elektoratą turinti akcinė politinė bendrovė, patirianti mažą vertės praradimą net ir krizės sąlygomis.
Nors Laisvės partiją nemaža dalis gyventojų būtų linkę laikyti kriptovaliuta, o ne akcine bendrove, vis tik tai yra solidus parlamente kotiruojamas vertybinis popierius. Jis dar nėra patikrintas laiko kaip aukščiau aprašytos partijos, bet Laisvės partijos akcijas dažniausiai renkasi jauni ir progresyvūs žmonės, nebijantys rizikos ir ją toleruojantys.
Darbo partija istoriškai rodo neblogą rezultatą, bet reikšmingus vertės svyravimus lemia didelė priklausomybė nuo charizmatiškojo CEO, kurio būsimus veiksmus sunku prognozuoti net rinkos senbuviams.
Ar yra rinkoje dar nepastebėtų perliukų? Trumpalaikės bangos gaudytojai turėtų aktyviau stebėti, į kokį politinį darinį transformuosis Šeimų sąjūdis ir co. Vis tik jei nuspręsite į jį investuoti, sėkmės atveju akcijas parduokite iškart, kai naujas politinis darinys taps parlamentiniu. Istoriniai duomenys rodo, kad tuomet jų akcijų kursas bus pasiekęs zenitą.
Mano visiškai subjektyviu požiūriu, dar viena rinkoje potencialiai neįvertinta partija – žalieji ne valstiečiai. Tie, kurie kalba apie tikras žaliąsias vertybes. Yra visos teorinės prielaidos tokiai partijai būti ant bangos, o Europos patirtis rodo, kad už žaliuosius noriai balsuoja kairiųjų pažiūrų jaunimas. Deja, žaliesiems dar trūksta stiprių atpažįstamų veidų. Taigi, scena paruošta, scenarijus parašytas ir publika (beveik) susirinkusi, belieka rasti tinkamų veidų (idėjos ambasadorių ir „influencierių“), kas išeitų į sceną.
Politinėje biržoje yra svarbus dar vienas – prezidentinis – akcijų paketas. Dabartinė Daukanto aikštės administracija kryptingai investuoja į akcijų vertės išsaugojimą ir tai jiems neblogai sekasi, tad šis pirkinys visai rekomenduotinas biržos spekuliantams, norintiems uždirbti iš perrinkimo antrai kadencijai, visgi jeigu esate kolekcionierius, besiorientuojantis į ilgalaikę istorinę vertę, bent kol kas patartina pasidairyti į kitų prezidentų akcijas jau užbiržiniuose sandoriuose.
Apskritai politinių vertybinių popierių rinka Lietuvoje mažai išvystyta. Jau vis sunkiau rasti privilegijuotų akcijų paketų, garantuojančių stabilią dividendinę grąžą įdarbinimo valstybės tarnyboje ar prieigos prie valstybinių užsakymų formatu. Nors tokios akcijos dar pasitaiko, jų medžioklę palikime informuotiems investuotojams.
Pirkti partijų priešrinkimines obligacijas taip pat nepatartina – po rinkimų opozicijoje likusios partijos jų neišperka visai, o laimėjusios politinės jėgos nemoka žadėtų palūkanų, motyvuodamos nepalankia koalicine rinkos konjunktūra.
Investiciniame buklete svarbu pažymėti, kad pati politinių partijų industrija Lietuvoje gerokai demonizuota, tad net didžiųjų korporacijų CEO dažnai neturi nei vienos jų valdomos bendrovės akcijos, todėl jei dėl vertybinių sumetimų neperkate ginklų, alkoholio, tabako ar greito maisto industrijos vertybinių popierių, greičiausiai nepirksite ir politikos. Jei jūsų ketinimai žengti į šią rinką vis dėlto rimti, nedeginkite savo pinigų investuodami į „nepartinių sąrašus“ ar panašius populiarius priešrinkiminius paketus, nebent patys juos sukūrėte. Nors jie pristatomi kaip sutelktinio finansavimo produktai, dažniausiai tai tėra finansinės piramidės principu veikiantys projektai, kur uždarbį susišluoja ne susitelkusi masė, o piramidės iniciatoriai.
