aA
Lapkritį vėl buvo atmesta dar viena skandinaviška ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programa, skirta skatinti vieną tokį žvėrišką, amoralų, netgi šventvagišką dalyką – lyčių lygybę. Užuodę tokius ketinimus, sujudo visokie tokiems reikalams pasiruošę „dorovės sergėtojai“ ir kaip visada nudirbo savo darbą, kurį vainikuoja žiniasklaidoje mirgančios panašaus tipo antraštės į štai šią: „visuomenė nepritaria homoseksualizmą skatinančiai ugdymo programai“.
Donatas Paulauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Homoseksualizmą“? A, taip, ta pati dešimt metų užstrigusi plokštelė. „Visuomenė“? O gal ant pirštų suskaičiuojami aktyviausi retrogradai? Na, vienaip ar kitaip, žinutė išsiųsta aiški ir jau nelabai kas gilinsis į tai, ar joje yra nors krislas tikrovės. O jei ten jo ir nėra, tai vis tiek, matyt, kažkas su ta programa įtartina, ar ne? Puikus šmeižto kampanijos pavyzdys.

Sunku diskutuoti su dezinformacija ir išgalvotais faktais. Sakote, programoje berniukai būtų skatinami įsimylėti berniukus? Ne, tai kvailystė. Sakote, kad jei į berniukų žaidimą taip vadinamais „mergaitiškais“ žaislais žiūrima palankiai, tai tokiu būdu siekiama juos išugdyti gėjais? O mergaites, žaidžiančias ne tik „berniukų žaislais“ – lesbietėmis? Na, ne, tokio tikslo programa neturi. Sakote, jei vaikai žaisdami galės apsirengti priešingų lyčių drabužiais, tai reiškia, kad tokiu būdu jie bus paskatinti keisti biologinę lytį ir vis tiek galiausiai tapti homoseksualiais? Atsakymas: ne, keisti lyties ir tokiu būdu tapti homoseksualiais programa neskatina. Argumentai? Tiesiog tai būtų kvaila, beprasmiška ir absurdiška. Ir viskas. Daugiau su sąmokslo teorijom nepadiskutuosi.

Per tokius žaidimus vaikai galėtų suvokti, kad namų ruoša – ne tik moterų reikalas, o karjera, mokslas ir galia skirta ne vien berniukams. Kad svarbu asmenybė ir jos raiška, realizavimas, o ne iš viršaus nuleidžiami elgesio, aprangos, išvaizdos standartai ir jų atitikimas.
Donatas Paulauskas

Jei kas iš minėtųjų „dorovės sergėtojų“ turėtų pakankamai mentalinių sugebėjimų įsigilinti į programos esmę ar tiesiog į paties feministinio ugdymo esmę, tai pamatytų, kad tokios programos kaip tik siūlo mintį, kad, grubiai sakant, keisti biologinės lyties nėra reikalo. Nes biologinė lytis įprasminama per socialinį supratimą ir socialinius žodynus, nes ji neturi tiesioginio ryšio su mūsų „gender“, socialine lytimi. Kitaip sakant, programa, kuri leistų vaikui rinktis pačiam žaidimo priemones iš įvairaus spektro žaislų, žaidimų tipų, kuri leistų vaikui suprasti, kad „mergaitiški“ žaislai tėra tik pavadinimas ir kad su jais gali žaisti ir berniukai – būtent tai leistų suvokti socialinių lyčių vaidmenų reliatyvumą, sąlygiškumą.

Tai padėtų suprasti, kad biologinės lyties faktas nieko deterministiškai ir iš anksto neprivilegijuoja bei nenuskriaudžia, kad visa socialinė veikla (žaidimai, elgsena, apranga, pareigos ir t.t.) yra iš esmės nepriklausoma nuo biologinės lyties, kad tai, ką tu gali, priklauso tik nuo tavo asmenybės, o ne lyties požymių. Tad tokiu atveju dominuotų suvokimas, kad prasmę, suteiktą biologinei lyčiai, galime koreguoti socialiniu būdu. O toji biologinė lytis galėtų reikšti tiek, kad jos keitimas nebeatrodys būtina sąlyga pasijusti priešinga lytimi.

Juk lyties keitimas turi didžiausią prasmę ir reikšmę tada, kai vyrų ir moterų skirtumai yra ypatingai radikalizuojami, kai, norėdamas tapti kitu, privalai keisti biologines savybes, nes moteriškumas ar vyriškumas (t.y. socialiniai konstruktai) tada kildinamas tik iš jų. Nenoriu supaprastinti transseksualumo temos, juolab nesiryžtu jos analizuoti iš esmės, tik bandau parodyti, kad socialinių vaidmenų rėmų atlaisvinimas nesukelia transseksualumo problemų.

Bet minėta programa buvo skirta lyčių lygybės ugdymui vaikų darželiuose. Per susikeitimų žaidimus arba tiesiog palankią priežiūrą patiems vaikams renkantis įvairius žaislus ir žaidimus ketinta ugdyti vaikų empatiją, pagarbą vienas kito veiklai, įsijautimą į skirtingus vaidmenis, bendradarbiavimą, savivertę, įvairių patyrimų ir jausmų (kas ypatingai svarbu berniukams!) spektrą. Taip siekiant išvengti tokiame amžiuje prasidedančio seksizmo, su lytimi susijusių užgauliojimų, nelygiaverčių santykių tarp lyčių, patyčių, smurto.

Daugeliui paauglių nuostatų apie lyčių bendravimą įtaką padarė seksistinė aplinka ir auklėjimas; tuos pačius mąstymo modelius jie atsineš ir į ekonomines, socialines savo veiklas bei privačius gyvenimus. Ir viskas prasidės iš pradžių.
Donatas Paulauskas

Per tokius žaidimus vaikai galėtų suvokti, kad namų ruoša – ne tik moterų reikalas, o karjera, mokslas ir galia skirta ne vien berniukams. Kad svarbu asmenybė ir jos raiška, realizavimas, o ne iš viršaus nuleidžiami elgesio, aprangos, išvaizdos standartai ir jų atitikimas. Kad tarpusavio santykiuose svarbi pagarba vienas kitam ir vienas kito veiklai, bendradarbiavimas. Visa tai galima pavadinti feministiniu ugdymu, kuriuo siekiama lyčių lygybės ir kuriam rūpi tiek berniukų, tiek mergaičių lygiavertis ugdymas.

Kodėl Lietuvos darželiuose reikia feministinio ugdymo? Todėl, kad nelygiaverčiai lyčių santykiai egzistuoja daugelyje sričių – politikoje, ekonomikoje, socialinėje veikloje, privačioje erdvėje ir t. t. O ypatingai todėl, kad šis lyčių disbalansas, rodos, net neplanuoja mažėti. Moterų informacijos centras, apklausęs vyresniųjų klasių moksleivius iš keleto Vilniaus mokyklų, pateikė stulbinančius duomenis, kurie rodo, kad ateinanti karta apie vyrų ir moterų santykius nemąsto nė trupučio moderniau už dabartines viešosios opinijos tendencijas.

Perliukai: 59 proc. berniukų įsitikinę, kad merginoms labiau nei profesionali karjera ar nuosavo verslo sukūrimas turi rūpėti geros žmonos ir mamos statusas; 66,3 proc. berniukų teigia, kad geresni lyderiai yra vaikinai; 45 proc. berniukų sutinka, kad šeimoje priimant sprendimus didesnį autoritetą turi turėti tėtis nei mama; 65 proc. apklaustų berniukų ir 67,6 proc. mergaičių įsitikinę, kad vaikinams labiau priimtina turėti daug seksualinių partnerių, tuo tarpu tokiai mergina vertinama nepalankiai; 47 proc. berniukų ir net 53 proc. mergaičių sutinka su teiginiu, kad normalu, kai vaikinas kartais ragina merginą su juo lytiškai santykiauti, jeigu jie draugauja; 42 proc. berniukų linkę pritarti teiginiui, kad yra normalu, jei vaikinas kartais verčia merginą lytiškai santykiauti, jeigu ši su juo visą vakarą flirtavo, taip pat mano 37 proc. mergaičių; 70 proc. berniukų ir 72 proc. mergaičių įsitikinę, kad kartais merginos išprovokuoja seksualinę agresiją savo apranga.

Seksizmo problema, matyti, egzistuoja ne šiaip paskirose paauglių bendravimo srityse, bet iš esmės visur, net ir intymiuose santykiuose, net ir vizijose, kokia turėtų būti visuomenė ir kas ką joje turėtų veikti. Daugeliui paauglių nuostatų apie lyčių bendravimą įtaką padarė seksistinė aplinka ir auklėjimas; tuos pačius mąstymo modelius jie atsineš ir į ekonomines, socialines savo veiklas bei privačius gyvenimus. Ir viskas prasidės iš pradžių. Įstatymai ir prevencinė veikla, skirta stabdyti smurtą šeimoje, populiarinti lyčių lygybės idėjas ir pan., sėkmingai neveiks, jei nebus to, kas stabdytų seksizmo užuomazgas. Be kompleksinės politikos visa tai panašėja į Sizifo darbą...

Ką reiškia feministinio ugdymo nebuvimas? Tai reiškia, kad valstybė, nevyriausybininkai ir aktyvistai ir ateityje turės kovoti su sudėtingais ir mažėti nelinkusiais seksizmo ir lyčių nelygybės padariniais. Kad feminizmo judėjimai ir pavienės moterys turės vėl ir vėl iš naujo kovoti savo kovas už lygias galimybes, teisingą atlyginimą, reprodukcines teises ir t. t. Bet tai sena tiesa – laisvės ir teisės niekur nebuvo iškovotos kartą ir visiems laikams, jas visada reikėjo ginti, atremti naujus išpuolius ir suvaržymus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (2)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (284)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

Dėl storo debesų sluoksnio šiluma mažės (4)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Naktis numatoma nepastoviai...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (4)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (91)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...

„Partizan“ strategas piktai reagavo į klausimą apie Landale'ą: nematau prasmės apie jį kalbėti (3)

Belgrado „Partizan“ į Vilnių atvyko su buvusiu vietos publikos numylėtiniu Artiomu...

Priežastys, dėl kurių sutuoktinį gali nustoti dominti seksas (28)

Romantiški įsimylėjėliai ir ką tik susituokę žmonės varsto vieni kitus aistringais...

Etatinio savo skriaudiko nesulaikę lietuviai liko be taškų ir paskutinėse namų rungtynėse (109)

Europos čempionato atrankoje B grupėje Lietuvos futbolo rinktinė pirmadienį vakare namuose...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (22)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...