„Super – pagaliau tapo aišku, kas yra kaltas dėl visų pasaulio ekonomikos bėdų ir visuotinio atšilimo! Tai – šiaulietė Odeta! Esu pasipiktinęs – ir kaip šventa Marijos žemelė tokią nešioja? Kur bažnyčia žiūri? Iš kurios ji parapijos? Kas jos nuodėmklausys ir ganytojas? Naisiai – netoli, kur gerbiamas Karbauskis su savo partija žiūri? Tokių paleistuvysčių toleruoti visiškai neįmanoma! Šaunuoliai – drąsūs, stiprūs ir vikrūs Lietuvos policijos pareigūnai: sulaikė paleistuvę! Prezidentas Nausėda privalo apdovanoti tuos didvyrius, juk jie rizikavo savo sveikata ir gyvybe. Visgi, agurkas yra pavojingas ginklas.“
„Ale nu neturi kuo užsiimt ta mūsų policija, tik ir galvoja, kaip agurkus išgelbėt nuo išgvaltavojimo. O dar sako, kad kriminalinės bylos ilgai tiriamos, nes policininkų trūksta. Na tai kaip jų netruks, kai tokiais vėjais užsiimama.“
Tokie ir panašūs skaitytojų komentarai buvo publikuoti prie publikacijos apie šiaulietės Odetos J. padarytus nusikaltimus – jauna mergina buvo nuteista, nes virtualioje erdvėje demonstravo, taip pat ir pokalbių programėlėse vyrams siuntinėjo itin intymias savo nuotraukas bei vaizdo įrašus. Teismas nutarė šią „paleistuvę“ perauklėti – nurodė keturis mėnesius prižiūrėti sunkiai sergančius senyvo amžiaus žmones. Neatlygintinai, žinoma, nors prieš tai Odeta J. už „žaidimus su agurku“ iš vyrų gaudavo nemažas sumas. Kitiems asmenims, nuteistiems už analogiškus nusikaltimus, „pasisekė“ ne ką mažiau – į valstybės biudžetą nurodyta sumokėti tūkstantines baudas.
Odeta J. – didžiausia Lietuvos nusikaltėlė. Ir ne kitaip – nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuos nuodugniai išanalizavo ne tik policijos tyrėjai, prokurorai, bet ir jiems išvadas teikę ekspertai bei teisinį vertinimą pateikę teisėjai, nebuvo jokios erotikos, o – grynų gryniausia pornografija. O ji Lietuvos teritorijoje yra griežtai uždrausta. Ir, neįtikėtina, ji visuomenei kelia gerokai didesnį pavojų nei lengvieji narkotikai, kurių vartojimą Laisvės partija jau ne vienerius metus bando dekriminalizuoti.
Apie pornografijos dekriminalizavimą ar legalizavimą garsiai nekalba ir bet kokia kaina jaunimui įsiteikti bandanti Aušrinė Armonaitė su Laisvės partijos žvaigždėmis Ewelina Dobrowolska ir Morgana Daniele – viena jau įsiteisino „w“ raidės rašymą dokumentuose, o kita vis dar atkakliai laukia, kol su bendrapartiečiais galės drąsiai užsirūkyti „žolės“ suktinę.
Aišku, galima sakyti, anokia čia problema yra tos pornografijos dekriminalizavimas ar legalizavimas, kai Europa kenčia be dujų, o Ukrainoje vyksta karas, bet, kita vertus, dėl šių procesų gyvenimas Lietuvoje nesustojo – įstatymų leidžiamoji valdžia ir toliau priima įvairius teisės aktus. Ir tik tokios, kaip Odetos J. iš Šiaulių, bylos atskleidžia, kokių kuriozų dar gali nutikti mūsų valstybėje.
Žiūrėti pornografijos Lietuvoje nedraudžiama, ją, ko gero, žiūri ir patys politikai – štai Seimo narys Matas Maldeikis feisbuke buvo pasidalinęs pornografinio tinklalapio informacija, kad dainų konkurso „Eurovizija“ transliacijos metu gerokai smunka tokių vaizdo įrašų peržiūros. Bet žiūrėti – viena, o jeigu, tarkime, jūs savo draugui ar draugei telefonu nusiųsite nuotrauką ar vaizdo įrašą, kurioje matosi lytiniai organai ar net žaidžiate su savimi, iš karto galite sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Ir net nesvarbu, kad tą nuotrauką žmona siųs savo vyrui arba atvirkščiai – jūs platinote pornografinio turinio medžiagą!
Taigi, įstatymas aiškiai nurodo, kad jeigu platinsite (užtenka tik išsiųsti kitam žmogui), būsite patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ir taip nutiko ne tik Odetai J. iš Šiaulių, bet ir dar būriui kitų žmonių – teisėsaugos pareigūnai per metus iškelia daugybę baudžiamųjų bylų dėl disponavimo pornografija. O teismai tokias bylas vertina formaliai – taip, kaip parašyta įstatyme, juk kaltinamieji pripažino kaltę, nėra ko čia daugiau ir aiškintis, vadinasi, kalti.
Dar prieš keletą metų advokatas, teisės profesorius Romualdas Drakšas viešai svarstė, ar tikrai formalus įstatymo raidės laikymasis, teismui ignoruojant įstatymo aiškinimo funkciją, nesukelia dirbtinės kriminalizacijos efekto, kai baudžiamasis įstatymas taikomas už veikas, kurios iš tikrųjų nėra pavojingos ir neturėtų priklausyti baudžiamosios teisės sričiai, – juk tiek Konstitucinis Teismas, tiek teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžę, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir turėtų būti taikoma tik už pačias pavojingiausias visuomenei veikas, kuriomis pažeidžiamos įstatymo saugomos vertybės.
Ką tai reiškia? Paprastas pavyzdys: Marijampolės policijos komisarė paėmė jai verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę, dėl to buvo apkaltinta kyšininkavimu, bet vėliau teismo buvo išteisinta, nes tokia veikia neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tai – drausmės pažeidimas, juk komisarė nieko verslininkei nežadėjo, nežinojo, kad už brendį ir saldainius privalės atidirbti.
O kodėl mažareikšme veika nepripažįstami pornografijos įrašai, kuriuos sutuoktinių pora persiunčia vienas kitam – juk jie nuotraukomis keitėsi abipusiu susitarimu, palaikydami seksualinį bendravimą. Be to, juk jie patys nusistatė dorovinio elgesio taisykles, šių įrašų tretiems asmenims nedalino.
Pirmoji pasaulio valstybė, legalizavusi pornografiją, yra Danija – tai buvo padaryta dar 1969 m. Vėliau buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad dėl pornografijos legalizavimo netgi sumažėjo seksualinių nusikaltimų; esą žiūrėdami pornografinius vaizdus nusikaltėliai išlieja savo frustaciją.
Pornografija yra legalizuota beveik visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, nemažoje dalyje Pietų Amerikos. Kaimyninėje Latvijoje yra draudžiama tik vaikų pornografija, o katalikiškomis vertybėmis garsėjančioje Lenkijoje suaugusiųjų pornografija legalizuota dar prieš 14 metų. Tiesa, čia yra taikomas papildomas draudimas – draudžiama ją demonstruoti asmenims, kurie jos nepageidauja.
Viename studentės moksliniame darbe radau labai taiklią frazę, kuri apibūdina dabartinę situaciją mūsų šalyje: Lietuva varžo ir riboja visai ne pornografiją, o piliečių moralinės nepriklausomybės laisvę. Štai, pavyzdžiui, JAV pilnamečių asmenų pornografiją traktuoja kaip žodžio laisvę.
Jeigu Lietuva pasektų kitų ES valstybių ar JAV pavyzdžiu, suaugusiųjų pornografija turėtų būti ne dekriminalizuota, o legalizuota. Tuo pačiu atsirastų galimybė dar kartą peržiūrėti baudžiamąjį įstatymą, susijusį su seksualiai išnaudojamų vaikų pornografijos įrašų įgijimu, laikymu ir platinimu – neretai tokie seksualiniai nusikaltėliai sulaukia analogiškų bausmių kaip ir sutuoktiniai, pasidalinę savo intymiausiomis nuotraukomis. O juk į vaikų gyvenimus griaunančių iškrypėlių nusikaltimus reikėtų žiūrėti labai rimtai.
Bet kol to nebus padaryta, ir toliau galėsime skaityti tokias istorijas kaip apie Odetą J. iš Šiaulių. Ir ne tik – mokėsime policijai, prokuratūrai, teismams ir kitoms valstybės institucijoms už šių „nusikaltimų“ tyrimą.
