Sukilo pyktis ir šįsyk, kai politikai nutarė, kad jie – neliečiami lyg karvė Indijoje. Ne tik šventi – dar ir labai garbingi, nes bet koks jų įžeidimas dabar galės būti įvertintas eurais su daug nulių.
Kas gi nutiko, kad taip netikėtai ir skubiai prireikė vieno esminių šalies įstatymų – CK – pataisų, kuriomis uždrausta kritikuoti ar per dantį traukti politikus? Ir dėl ko jie, išlaikomi iš mūsų sumokėtų mokesčių, tačiau nesivaržydami besinaudojantys tam tikrais išskirtinumais, staiga panoro ne dar vienos privilegijos, o eilinio mirtingojo statuso?
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas konservatorius Stasys Šedbaras aiškinamajame rašte nurodė, kad pataisomis „siekiama teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos“ – esą dekriminalizavus nusikalstamas veikas dėl įžeidimo (Baudžiamojo kodekso (BK) 155 straipsnis) ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo (BK 290 str.) kai kurie bylas „pradėję asmenys yra pasipiktinę, kad įstatymų leidėjui dekriminalizavus įžeidimo veiką, jiems nebus atlyginta dėl įžeidimo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o kalti asmenys išvengs teisinės atsakomybės.“
Teikdamas šį įstatymo projektą S. Šedbaras kukliai nutylėjo, kad yra asmeniškai suinteresuotas šiomis pataisomis – praėjusioje Seimo kadencijoje Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs konservatorius dar iki įžeidimo dekriminalizavimo baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, mat įsižeidė, kai vienas Vievio gyventojas jį raštu pavadino šunsnukiu.
Ši istorija prasidėjo tada, kai Lietuva buvo suskilusi – sprendė, ar Garliavos pedofilijos skandalas yra išgalvotas, ar motina iš tikrųjų buvo pardavusi dukrą į sekso vergiją.
Ši šeimos drama palietė ir minėtą Vievio gyventoją – vienam neformaliam visuomeniniam judėjimui priklausantis vyras raštu kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, nes tuo metu buvo įsitikinęs, jog Vaiko teisių kontrolierė bando nuslėpti kai kuriuos faktus tariamos pedofilijos skandale. Šį laišką kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gavo ir S. Šedbaras.
Ir sureagavo, tačiau ne taip, kaip norėjo laišką pasirašęs vyras – parlamentaras netrukus iš Vievio gyventojo elektroninio pašto dėžutės sulaukė laiško, dėl kurio policijoje netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tyrėjai laiško autoriui pareiškė įtarimus dėl S. Šedbaro kaip valstybės tarnautojo įžeidimo.
Įtarimuose policija citavo įtariamojo parašytą žinutę (kalba netaisyta): „Kitaip tariant atsakėte, kad mes netirsime, o prokuratūra savo bendrų nusikaltimų su Saugumu ir vaikų teisėmis taip pat netirs. Labai ačiū. Iš šunsnukio Šedbaro kitokio atsakymo tikėtis ir negalima. Ačiū, kad turime valstybę, kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!“
Per apklausą policijoje S. Šedbaras nurodė, kad šis laiškas jį įžeidė „ne kaip fizinį asmenį, bet kaip savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, kadangi įžeidžiančio turinio laiškas buvo reakciją į oficialų komiteto išaiškinimą ir buvo siųstas ne jo asmeniniu, bet komiteto el. paštu.“
„Dėl šio įvykio patyriau moralinę žalą, kadangi toks neigiamas mano kaip valstybės tarnautojo įvertinimas paniekino ir pažemino“, – teigė S. Šedbaras policijoje prašydamas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir patyrusiu moralinę žalą.
Ir tada atsirado garsiosios CK pataisos, kuriomis, kaip sakė S. Šedbaras, „siekiama teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos“.
Šiandien, kai įstatymas be vienos sekundės jau įsigaliojęs, S. Šedbaro kolega Mantas Adomėnas teisinasi, kad jis, kaip ir kiti parlamentarai, nežinojo, už ką balsuoja. „Seimą išdūrė“, – feisbuke rašė CK pataisoms pritaręs konservatorius.
Laimė, sveikas protas nugalėjo, ir prezidentė šias BK pataisas vetavo. Dera nepamiršti, kad tokios pataisos Seime buvo pradėtos įnirtingai svarstyti būtent po to, kai žurnalistai į dienos šviesą iškėlė istoriją apie tai, kaip iš Londono į Vilnių atvažiavęs J. Sabatausko dukros mylimasis įvykdė nusikaltimą – SMS žinutėse ir pokalbiuose telefonu grasino išžudyti visą politiko šeimą, nes jam buvo uždrausta matytis su dukra.
Dabar gi vėl girdime J. Sabatausko pavardę. Atsitiktinumas? Kol CK pataisos neįsigaliojo, drąsiai galima sakyti, kad ne. Taip pat galima numanyti ir tai, jog politikai puikiai žinojo, už ką balsuoja, ir asmeniškai buvo suinteresuoti, jog toks įstatymas įsigaliotų, o po skandalo viešai skleidžiama atgaila ir pasiteisinimas – tik pigus noras įsiteikti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo, o politikai, nori to ar ne, bet turi būti tolerantiškesni kritikai. Nes taip vadinamoji konstruktyvi, o neretu atveju – tiesiog „iškastruota“ kritika (vadinasi, palanki nesąžiningiesiems) rizikuoja likti nepastebėta, vadinasi, žiniasklaida neatliktų savo pagrindinio – „sarginio šuns“ – vaidmens. Ar Lietuvos visuomenei tikrai būtent ŠITO reikia?!
Jei įsigalios CK pataisos, politikai galės uždėti apynasrį ir žiniasklaidai – jeigu kuris nors sąžiningai veikęs mano kolega paskelbs valstybės pareigūną kompromituojančią informaciją, kuri vėliau dėl įvairių aplinkybių gali pasitvirtinti tik iš dalies, politikas turės galimybę reikalauti atlyginti padarytą žalą. O iki šiol to nebuvo – užtekdavo pripažinti faktą, kad žurnalistas suklydo, šią klaidą ištaisė ir atsiprašė.
Žinoma, jeigu itin žeminančiais pasisakymais siekiama nepagrįstai užsipulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su teise į saviraiškos laisvę, bet apie tai Seimas priimdamas CK pataisas net nediskutavo. Žinot, kodėl? Nes galėjo nepatylėti, pavyzdžiui, nepatogioji Aušra Maldeikienė ir pasakyti, kad karalius, o Dieve, tai nuogas – kad žmonėms „nervai nebelaiko“.
Seimas tai naujas, o metodai – seni…
Nes nusičiurkšt jam ant mūsų. Beje, ir Jūsų, mieli Lietuvos gyventojai.
Laikykitės ten, kaip pasakytų Andrius Tapinas… Oi, suklydau – Dmitrijus Medvedevas.