D. Paulauskas. Kaip Lietuva tyčiojosi iš nufilmuotos nuogos merginos

Internete ir socialiniuose tinkluose pastarąją savaitę išplito vaizdo medžiaga, kurioje pro balkono langą vaikinas užfiksavo neva savo merginos išdavystę – pro užuolaidas matosi šalia vienas kito sėdintys apsinuoginusi mergina ir kitas vaikinas, o įrašo autorius prašosi įsileidžiamas ir postringauja apie jų ilgą draugystę.

Nors mergina pateikia visai kitokią versiją (su vaikinu ji seniai išsiskyrusi, tačiau jis ją vis tiek persekioja), vaizdo įrašas spėjo sulaukti tūkstančių gerbėjų ir neva išdavystę patyrusio vaikino užtarėjų – socialiniai tinklai ir internetas prisipildė merginai dedikuotų keiksmų, patyčių, parodijų ir kt.

Šis atvejis – ne tik internetinių patyčių, privatumo apsaugos klausimas, bet ir žiniasklaidos etikos bei viešosios erdvės taisyklių problema. Iš pradžių tai atrodo niekis – na, kažkoks vaizdo įrašas apie išdavystę, šimtas „patinka“, viena kita dešimtis „pasidalinimų“, anksčiau ar vėliau nuslūgs... Tačiau patyčios, atsidūrusios internete, įgauna pagreitį ir sparčiai plinta už tų santykių tinklo ribų, kuriame jos prasidėjo. Kaip įprasta sakyti, internetinės patyčios vyksta 24 val. per parą ir nacionaliniu lygiu – sulaukia tūkstančių besityčiojančių ir platinančių patyčias. Įvairiomis formomis.

Donatas Paulauskas

Patyčios, atsidūrusios internete, įgauna pagreitį ir sparčiai plinta už tų santykių tinklo ribų, kuriame jos prasidėjo. Kaip įprasta sakyti, internetinės patyčios vyksta 24 val. per parą ir nacionaliniu lygiu – sulaukia tūkstančių besityčiojančių ir platinančių patyčias. Įvairiomis formomis.

Pavyzdžiui, šioje istorijoje jos sklinda per „Youtube“ (atkartojamas vaizdo įrašas, kuriamos dainos), „Facebook“ (plinta netikri profiliai, kuriami orumą žeminantys puslapiai, platinami pajuokiantys eilėraštukai, memai, privačios merginos nuotraukos, asmens duomenys ir t.t.), pardavinėjami (ir perkami!) net marškinėliai su „herojaus“ frazėmis. Prie viso to prisideda ir TV3 televizija, paskelbdama ir taip dar plačiau išplatindama vaizdo įrašą, kurį galiausiai ištrynė net „Youtube“ dėl svetainės taisyklių pažeidimo. Panašu, kad internetinių vaizdo įrašų svetainė taiko sau didesnius etikos reikalavimus negu minėta nacionaliniu mastu transliuojanti televizija.

Nemanau, kad televizinės žiniasklaidos reporteriai nieko nėra girdėję apie asmens teisę į privatų gyvenimą – ši teisė įtvirtinta Konstitucijoje, o atsakomybė už jos pažeidimą apibrėžta tiek Civiliniame kodekse, tiek Baudžiamajame kodekse, bet jokia čia naujiena. Jei galime suprasti, kodėl sudėtinga šią teisę apginti socialiniuose tinkluose, tai televizijai turėtume būti griežtesnis. Lieka tikėtis, kad teisiniai veiksmai bus pradėti ne tik prieš vaizdo įrašo autorių, kuris tikrai nusipelnė BK apibrėžtos atsakomybės, bet ir prieš neetiškai pasielgusią televiziją.

Akivaizdu, kad Lietuvoje sunkiai sekasi sutramdyti ne tik kasdienes patyčias realybėje, bet ir virtualybėje. Apie tai kalbama per mažai, todėl nėra ir tinkamo dėmesio, o ypač – žiniasklaidos etikos normų, viešinant tokias istorija kaip ši. Internetinės patyčios nuo įprastų ypač skiriasi tuo, kad jos išplinta nevaldomai ir neapibrėžtam laikui – net ir užsibaigus tokiai viešai egzekucijai paskleista informacija apie asmenį liks dar ilgam internete, o patyčių autorių sukurta žeminanti asmens reputacija neapibrėžtam laikui liks pasiekiama visiems, kas tik įves asmens duomenis į paieškos sistemas. JAV patirtis liudija, kad internetinės patyčios gali sukelti ir sukelia savižudybes, todėl į šį reiškinį turi būti reaguojama sparčiai ir neabejingai – teisiniu ir politiniu lygiu. Nes tai nėra tik eilinis vaizdelis „Facebook“, tai rimtas signalas apie internetinių patyčių žalojamus gyvenimus.

Taip pat – pažiūrėkime į šią istoriją lyčių santykių atžvilgiu. Sunku įsivaizduoti, kad tokio pat pritarimo sulauktų priešingai surežisuota istorija, t.y. jei vietoje vaikino būtų mergina, nes vaikinams socialiai priimta turėti daugiau seksualinių partnerių (taip galvoja ir jaunoji karta), todėl ir neištikimybė nėra toks tabu, koks priskiriamas merginoms. Šio kritiško suvokimo trūksta ir daugeliui merginų, kurios šioje istorijoje taip pat agresyviai puola patyčiu taikiniu virtusią minėtą merginą. Dar daugiau – jos ir visi kiti patyčių dalyviai nemato nieko blogo savininkiškame vaikino požiūryje į (buvusią) draugę, nes „kas čia blogo, kai vaikinas tave maniakiškai persekioja, šnipinėja ir filmuoja tavo intymų gyvenimą? Juk tu JO mergina (nes JIS taip sako)!“.

Tačiau šiame santykių tinkle svarbiausia yra tai – kad ir kokios bebūtų šios istorijos detalės, internetinės patyčios, viešinant kito žmogaus privatų gyvenimą ir paverčiant jį pajuokų objektu, neturi jokio pateisinimo. Tik neišvengiamai liūdną epilogą patyčių organizatoriui.