Kitas verslininkas iš Jungtinės Karalystės pasakė dar daugiau – jam tapo pavydu, kad nedidelė valstybė aplenkė anglus ir pasakė „ne“ pasenusioms, brangioms ir pavojingoms energetikos technologijoms. Pasijutau gerbiančios savo teises ir interesus tautos atstovu.
Deja, pavarčius internetą, nuotaika tapo dviprasmiška – pirmieji šalies vadovai akivaizdžiai ignoruoja referendumo rezultatus, suprask, tai – tik mažos Lietuvoje gyvenančių žmonių dalies nuomonė, be to nebūtina atsižvelgti į „patariamojo“ referendumo rezultatus. Prisiminiau, kad ir už prezidentę balsavo vos daugiau kaip ketvirtis Lietuvos piliečių – tai ar ją, pagal tą pačią „metodiką“, reiktų laikyti tik mažumos prezidente?
Paprasta logika diktuoja: Seimas, suabejojęs Visagino AE statybos tikslingumu, kreipėsi į Lietuvos piliečius, o pastarieji konsultaciniame referendume pasakė – „ne“! Referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui (nestatyti Visagino AE) pritarė daugiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių. Taigi, sprendimas priimtas ir jis privalomas.
Kita vertus, energetikos ūkio problemos lieka, tačiau nei esantieji valdžioje, nei norintieji pakliūti į Seimą apie tai beveik nekalba. Akivaizdu, kad net ir nestatant Visagino AE, reikės nemažai lėšų energetinio ūkio pertvarkymui. Elektros energetikos jungtys su Švedija ir Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos žiedo įrengimas yra pirmaeiliai uždaviniai elektros ūkiui, taip pat kaip ir šilumos ūkio perorientavimas į vietinį biokurą, ar suskystintų dujų terminalo statyba bei dujotiekio tinklų pertvarka. Kartu su elektros, dujų ir biokuro rinkų atsivėrimu visa tai ir užtikrintų efektyvų Lietuvos ūkio vystymąsi, tačiau tam reikia ir efektyvių politinių sprendimų, ir milijardinių sumų investicijoms. Paradoksas, kad net ir statant Visagino AE, visi aukščiau išvardinti darbai turėjo būti atlikti iki branduolinės jėgainės paleidimo, o jei visi tie darbai bus atlikti, tai ir Visagino AE nereikia!
Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad suskystintų dujų terminalo statybai dalis pinigų bus surenkama „per tarifą“, tai yra už visa tai mokės vartotojas. Manau, kad tas pats pricipas buvo planuojamas (ar vis dar planuojamas) ir naujajai Visagino AE. Blogai tai, ar ne? Bet kuriuo atveju tai rodo, kad už viską galų gale sumokės Lietuvos piliečiai (nors Algimantas Čekuolis bandė teigti priešingai).
Tačiau investicijoms pinigų kaupimo būdų yra daug, reikia tik politikams būti sąžiningiems ir atvirai kalbėti su žmonėmis. Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo statybai galima išleisti valstybės paskolą, pritraukti investuotojus, ar tiesiog atlikti statomo objekto akcijų emisiją, gal tik ribojant, kad akcijas galėtų įsigyti tik Lietuvos piliečiai. Panašų finansavimo modelį, deja, reiks taikyti ir kitiems energetiniams objektams.
Kadangi Lietuvos piliečiai pasakė „ne“ Visagino AE, reikia skubiai pakoreguoti energetikos strategiją, atvirai tartis su tauta dėl prioritetų, darbo vietų energetikos sektoriuje kūrimo, alternatyviosios energetikos skatinimo būdų bei dėl būtinųjų energetinių investicijų finansavimo būdų. Ar mums reikia pseudopolitikų, taip pat turi atsakingai nuspręsti piliečiai. O jei atsiras tikrų politikų, tarnaujančių Lietuvai, turėdami tokį argumentą – referendumo rezultatus – jie galės aktyviau derėtis dėl branduolinių jėgainių statybos aplink Lietuvą stabdymo.
Autorius yra inžinierius energetikas, žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius.