aA
Įvairių gelbėtojų paieška ir mėginimas juos už rankos vesti į Lietuvą, tikintis, kad gyvenimas Marijos žemėje pagerės, mūsų nacionalinis bruožas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Jei tik kur nors sugebame prisišiukšlinti tiek, kad patiems kuoptis jau nebeišeina, skubame ieškoti, kas mus išgelbės.

Kai Vyriausybė paskelbė neoficialų planą, kaip kovos su kainomis, o tuo pačiu ir prekybos tinklais, vienas iš akcentų – kviesti prekybininkus iš užsienio. Ateis kas nors iš Vakarų ir mus išgelbės. Patiems jau, matai, pasirūpinti savimi kaip ir nebeišeina.

Dešimtmečius dirbome tam, kad įtvirtintume vietos tinklų oligopoliją, nekreipėme dėmesio į vietos ir užsienio ekspertų pasakojimus, kad jei leisime statyti „Akropolius“ ir „Ozus“, miestų centrai mirs, o dabar pėdiname per Laisvės alėją ir Gedimino prospektą, kur ant daugybės langų kabo užrašas „nuomojama“ ir dūsaujame. Reikia gelbėtojo. Geriausia iš užsienio, nes vietinis tai toks nepatikimas, neaiškus. Dar ims ir pasipelnys.

Kai tik tinklo parduotuvės atvėrė duris prie jų plūstelėjo minios pigių produktų ištroškusių lietuvaičių. Ir … jie gavo tai, ko troško – pirko kur kas pigiau.

Reikia pasakyti, kad įvairaus tipo ir plauko gelbėtojai reguliariai atrandami. Prekyboje milžiniškos viltys, kad prasidės kainapjūtė dėtos į „Lidl“.

Iš pradžių taip ir nutiko. Kai tik tinklo parduotuvės atvėrė duris prie jų plūstelėjo minios pigių produktų ištroškusių lietuvaičių. Ir … jie gavo tai, ko troško – pirko kur kas pigiau.

Tuo pačiu ir senieji mūsų žaidėjai mažino kainas. Kuriam laikui. Po to, kai naujokas surinko ištikimų pirkėjų armiją ir savo rinkos dalį, viskas grįžo į savo vietas. Tiksliau kainos lentynose vėl tapo beveik tokiomis, kokios buvo prieš didžiuosius kainų karus.

Mūsų tiekėjai, iš pradžių garsiai ir tyliai ploję naujokui, taip pat stabtelėjo.

„Lidl“ lietuviškos produkcijos reikia ieškoti su žiburiu. Kai jie atėjo, su jais kalbėjomės apie daug dalykų. Pavyzdžiui, apie tai, kad per lietuvišką tinklo dalį bus galima išeiti į Lenkijos, Čekijos tinklus, tačiau taip neįvyko. Mes patys nesuderinom tiekimo sąlygų. Tai nebuvo tik kainos klausimas“, – patirtimi dalinasi Gintaras Bertašius, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius.

Bendrovė pradžioje tinklui tiekė su privačia etikete gaminamą jogurtą, lentynose buvo ir unikalių „Vilkyškių pieninės“ gaminių, kurie buvo pažymėti įmonės prekės ženklais. Šiandien nė vieno šio gaminio lentynose nėra.

„Lidl“ reklamavosi, kad mums atvers naujas rinkas, tačiau realiai mūsų neįsileido net į savo parduotuves. Girdime, kad tiekia tik viena kita mažesnė įmonė, bet dėl papildomų sąlygų, kurias taiko tinklas, didesni gamintojai su jais nedirba. Bijau, kad taip pat nutiks ir jei Vyriausybės išskirtinėmis sąlygomis pakvies daugiau tinklų. Mes paprasčiausiai prarasime rinkos dalį. Dabar net nekalbame apie naujas rinkas. Mes į Lietuvoje veikiantį tinklą negalime patekti“, – aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Pradžioje reikia suprasti, kas yra pats prekybos tinklas. Kasininkas, kuris pluša prie kasos ir skaičiuoja kokia nuolaida šiandien taikoma kefyrui, tik paskutinė ilgos ir sudėtingos grandinės dalis.

Netikėta? Ne visiems. Pradžioje reikia suprasti, kas yra pats prekybos tinklas. Kasininkas, kuris pluša prie kasos ir skaičiuoja kokia nuolaida šiandien taikoma kefyrui, tik paskutinė ilgos ir sudėtingos grandinės dalis.

Ta grandinė kaip mozaika dėliojama ne tik iš kainų ir antkainių, bet ir bendrų ekonominių procesų. Pavyzdžiui, Lietuvoje kainų lygis dabar siekia maždaug 70–80 proc. ES vidurkio. Priklausomai į kokias prekių grupes žiūrėti. Ateiti ir šimtus milijonų eurų investuoti tam, kad galėtum savo tinkle prekes pardavinėti siekdamas 50 proc. šio vidurkio? Priminkite, mes kviečiame labdaros organizaciją, ar pelno siekiantį prekybos tinklą. „Lidl“ Lietuvoje žvalgėsi senokai ir kas gali paneigti, kad sprendimas eiti į mūsų rinką nebuvo priimtas būtent tada, kai kainų lygmuo statistiškai tapo patraukliu. Čia ne kartelinis susitarimas, o tiesiog statistika ir skaičių analizė.

Kas laimėjo? Atsakymas vienareikšmiškas – „Maxima LT“, kurios maisto internetu prekybos padalinys „Barbora“ įgavo antrą kvėpavimą. „Fresh Market“ suformavo naują paslaugos standartą ir žmonės prie to įprato.

Jei grįšime prie istorijos, mes jau turėjom vieną žaidėją, kuris mėgino su didžiaisiais konkuruoti kainomis ir netgi išsilaikė gana ilgai bei, savo nuostolingų investicijų dėka, „išmasažavo“ elektroninės prekybos maisto produktais rinką.

2015 m. paskelbtas „Fresh Market“ bankrotas pabaigė vieną iš įdomesnių mėginimų perdalinti mažmeninės prekybos rinką. Kartu su įmone nebūtin nugarmėjo ir daugiau kaip 8 milijonai tiekėjų eurų.

Kas laimėjo? Atsakymas vienareikšmiškas – „Maxima LT“, kurios maisto internetu prekybos padalinys „Barbora“ įgavo antrą kvėpavimą.

„Fresh Market“ suformavo naują paslaugos standartą ir žmonės prie to įprato. Jiems pasitraukus teliko perimti klientus, kurių įpročiai bus suformuoti. Patiems tai daryti būtų buvę ypatingai brangu. Dabar už tai sumokėjo „Fresh Market".

Arūnas Milašius. Kodėl atėjo „Lidl“, bet mūsų neišgelbėjo
© Reklamos užsakovų nuotr.

„Prekyboje dirbu daugiau nei 20 metų, lankausi įvairiose šalyse ir stebiu, kaip ji vykdoma. Kai į rinką ateina naujas žaidėjas, jam reikia arba turėti technologinį pranašumą, arba geresnį darbo organizavimą, arba efektyvesnę tiekimo grandinę ir t.t. Kai tik „Fresh Market" atėjo į rinką, aš jau tuomet sakiau, kad netikiu šiuo projektu“, – tada apie šią nesėkmę kalbėjo „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Pastebėjote – konkurentų vadovas nieko nesakė apie kainas.

„Lidl“ daugumą išvardintų dalykų turi. Verslininkai ne kartą pripažino, kad jie atnešė naują prekybos standartą ir kultūrą. Vien dėl to jų atėjimas į rinką sveikintinas, nes į naują lygmenį kilstels ir mūsų tiekėjus bei prekybininkus.

Tuos, kurie to norės ir pajėgs prisitaikyti. Be to, jie turi kur kas didesnį finansinį ir technologinį užnugarį nei „Fresh Market“.

Portalo vz.lt duomenimis, Per 2017 finansinius metus bendrovės „Lidl Lietuva“ audituota apyvarta pasiekė 298 mln. Eur be PVM. 2017 finansinių metų pabaigoje įmonės pelnas po mokesčių pasiekė 3,3 mln. Eur. Pirmus finansinius metus „Lidl Lietuva“ baigė turėdama 18 mln. Eur nuostolių. „Maxima LT“ 2017 m. uždirbo 54,1 mln. Eur grynojo pelno. Neskaitant vienkartinių veiksnių, tai yra 20 proc. mažiau nei 2016 m., kai šis pelnas siekė 67,99 mln. Eur.

Kodėl jie turi mažinti kainas, ar didinti vietinių, kurių antkainis dažnai mažesnis nei įvežtinių, prekių kiekį lentynose, jei viskas puikiai klojasi? Kam keisti tiekimo grandines ir į jas įtraukti naujus vietinius tiekėjus ir taip sunkinti bei branginti visą logistiką?

Kodėl „Lidl" turi mažinti kainas, ar didinti vietinių, kurių antkainis dažnai mažesnis nei įvežtinių, prekių kiekį lentynose, jei viskas puikiai klojasi?

Kam keisti tiekimo grandines ir į jas įtraukti naujus vietinius tiekėjus ir taip sunkinti bei branginti visą logistiką, jei galima tiesiog padidinti su privačiais prekės ženklais gaminamų produktų kiekį, vežamą iš Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos milžiniškų gamyklų.

Paprasčiau, jei trūksta dešros ar sūrio, užsakyti dar vieną vilkiką, o ne galvoti, kaip išskirstyti penkiolikos smulkių tiekėjų suvežtas paletes.

Petras Čepkauskas, buvęs „Iki“ vadovas, įvardina, kodėl „Lidl“ skirtingai nei kitiems, pas mus pasisekė ir kokios būtų naujokų perspektyvos:

„Lidl“ atėjo su unikaliu pasiūlymu ir prekybos modeliu. Tuo pačiu jie atsiriekė ir savo rinkos dalį. Jie turi savo prekes, proginius asortimentus, įdomus ne maisto prekių pasirinkimas.

Grįžkime prie pradžios. Ar, jei mums įvairiomis gudrybėmis ir mokesčių mokėtojų milijonais pavyks sugundyti ateiti naujus prekybos tinklus tai nieko neduos?

Ne.

Tai šaliai ir verslui atneš labai daug – naujos technologijos, nauja verslo kultūra, bent teorinė galimybė išeiti į naujų šalių rinkas. Ar tai sumažins kainas ir palengvins vietinių gamintojų ir prekybininkų gyvenimą, o smulkiems tiekėjams leis atsistoti ant kojų? Vargu.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (219)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (20)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (51)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (5)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (1)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (70)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (595)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (587)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (138)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (118)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...